FAQ: Vokietija
Atsako: Boris Maizel (maizel(a)gmx.de, 2:2437/335.14)
Tekstą vertė: EM (kromdum(a)gabija.vtu.lt)
Turinys:
1. Įvadas.
1.1. Vokietijoje gera važinėti autostopu!
1.2. Atsargiai skaitykit šį tekstą!
1.3. Ar jums tikrai to reikia?
2. Strategija.
2.1. Autobanai ir landstrasse.
2.2. Kaip pasirinkti maršrutą.
2.3. Kaip važiuoti.
3. Taktika - apmastymai apie pozicijas.
3.1. Kaip išvažiuoti į autobaną.
3.2. Kolonėlės ir ne tik.
3.3. Išvažiavimai-Įvažiavimai.
3.4. Kaip įvažiuoti į miestą.
4. Pastebėjimai apie srautų struktūrą.
4.1. Kada važiuoti.
4.2. Dar kartą apie strategiją.
5. Pastebėjimai dėl technikos ir taktikos.
5.1. Stabdymas kolonėlėse.
5.2. Lentelės: už ir prieš.
5.3. Kaip susišnekėti su vairuotoju.
5.4. Su kuo važiuoti, o su kuo ne. Kodėl?
6. Ką darytu jeigu strigote?.
6.1. Don't panic!
6.2. Apsisukti ir bandyti dar kartą.
6.3. Susikirtimai, blogos pozicijos, autobanai.
6.4. Mentas.- tavo pagalbininkas ir draugas
1. Įvadas
1.1. Vokietijoje gera važinėti autostopu!
Vokietija linksmas kraštas. Tereikia čionai papult ir įprasti sovietiniai stereotipai griūva. Vokiečiams pasirodo visai nėra būdingi nei perdėtas tvarkingumas bei pedantiškumas, nei padidintas sentimentalumas,o ir jokie kitokie hipertrofuoti būdo bruožai. Vokietija pasirodo visai nėra tokia švari ir išblizginta, kaip kad ant reklaminių prospektų ar pastoralinių paveikslėlių. Iš kitų Europos tautų, vokiečiai išsiskiria neblogomis buitinėmis sąlygomis (nekreipiant dėmesio į pastarųjų metų ekonominę krizę), girtavimu ir pomėgiu keliauti. Metų penkiolika- dvidešimt atgal Vokietijoje buvo autostopo pikas. Visose patogiose ir tinkamose pozicijose stovėdavo krūvos žmonių, visi su plakatais, pasak pasakojimų, net po trisdešimt susigrūsdavo. Ir visi nuvažiuodavo! Nuo tų laikų stoparų smarkiai sumažėjo. Na ir tranzavimas tapo tiesiog šiltnamio sąlygomis: rimtos konkurencijos nebėra, bet užtat yra marios vairuotojų pripratusių prie tranzuotojų ir minios buvusių tranzuotojų, taip pat patapusių vairuotojais.
1.2. Atsargiai skaitykit šį tekstą !
Spėju, kad šio teksto skaitytojas nėra visai jau žalias ir su autostopo technologija yra susipažinęs, ar bent jau skaitęs ką nors šia tema (pvz.: "Praktiku volnych puteshstvij" Antona Krotova, M.:"Geo", 1997.-96c,ISBN 5-86639-030-2). Todėl ir nepasakoju nei kaip teisingai bei efektyviai stabdyti, nei apie ką kalbėtis su vairuotojais ar panašaus plauko problemas. Tai, kas čia parašyta, dėstoma būtent apie autostopo ypatybes Vokietijoje, pabrėžiant autobaninę specifiką. Nors daugumą šių patarimų galima sėkmingai taikyti ir kitose Europos šalyse, bet kai kuo vokiškieji autobanai specifiški.
Tad, jeigu aklai sekti šiais mano patarimais, tikrai nieko gero iš to nesigaus. Visada galvokite nuosava makaule!
Vokietija nedidelė , per visą šalį, bet kuria kryptimi, iš vieno galo į kitą, galima pervažiuoti per pusę paros. Aš vertinu vidutinį įgudusio autostopininko judėjimo greitį, vokiškaisiais autobanais, apie 100km/h.
Nagi, pavykite !
1.3. Ar jums tikrai to reikia?
Jeigu jūs vis tik susiruošėte važiuoti, prieš tai pagalvokite: jums iš tiesų labai reikia šliaužioti šalikele, mėgautis vietinių kolonėlių grožybėmis, plius su rizika persišaldyti ar iškepti saulutėje, priklausomai nuo sezono? Ar ne geriau nukulniuoti iki stoties, sėst į traukinį ir
Aš nesišaipau ir nepokštauju. Yra patogių būdų nemokai keliauti traukiniais. Dažnokai, ypač nedideliais atstumais, traukiniais ir kitomis visuomeninio transporto priemonėmis važiuoti yra žymiai patogiau bei greičiau nei autostopu. ( skaitykit mano tekstą "Vochenendstop i pojezdki poezdami v Germanii" apie savaitgalinius bilietus, keliones su konduktoriais ir be jų, miesto transportą ir t.t.).
2. Strategija.
2.1. Autobanai ir landstrasse
Pirmiausia, kuo skirias autostopas čia ir ten, tai įžymieji vokiškieji autobanai. Be jų dar yra ir paprasti keliai- jais taip pat galima tranzuoti. Juolab, kad beveik visi autobanai dubliuojasi paraleliai nutiestu paprastu keliu. Autostopas už autobano ribų niekuo principiniu nuo autostopo Rusijoje ir kitose neturinčiose autobanų šalyse nesiskiria. Todėl aš beveik nieko apie tai nerašysiu. Bet judėjimas paprastais keliais- lėtas ir jeigu keliaujate dideliais atstumais, jais naudotis yra neracionalu ir neprotinga.
Landstrasse tai tiesiog bet koks kelias už gyvenviečių ribų. Keliai, žemėlapiuose pažymėti riebesniomis linijomis- Bundesstrasse, federalinės reikšmės kelias, nesvarbu kur jis bebūtų nutiestas. Ten paprastai ganėtinai nemažas judėjimas gana patogiam keliavimui.
Pavyzdys: B1 nutiestas paraleliai autobanui per visą šalį nuo Dortmundo iki Berlyno, anksčiau jis ėjo tiesiai iki Kionigsbergo. Jis pereina kiaurai daugelį miestų, vienuose iš jų tai teriodamasis, tai vėl atsirasdamas.
Bet būkite budrūs: jeigu toks kelias jungia stambų miestą su autobanu arba kerta gausiai apgyvendintą vietovę, jis gali pasirodyti besantis autobanu, tik su informaciniais skydais ne žalios, o mėlynos spalvos. Pagrindinis skirtumas kelionių autobanu ten negalima stabdyti kur papuola. Ir ne tik todėl, kad gausi velnių, o todėl, kad, mašinos važiuoja labai greitai ir tiesiog negali saugiai sustoti. Autobane galima stabdyti benzokolonėlėse/parkinguose/ išvažiavimuose įvažiavimuose, ir tai toli gražu ne visuose. Deja, jeigu mašina važiuoja ne ten kur reikia, negalima nuvažiuoti iki išsišakojimo, jis gi greičiausiai pasirodys greitkeliu, kur tiesiog nebus kur stabdyti.Tai reiškia du dalykus.
Pirma: niekada negali kontroliuoti viso srauto: kolonėlėse/parkinguose prieinamos tik mašinos, kurios užsipila benzino ar ilsisi, įvažiavime tik įvažiuojantys. Prie to dar sugrįšime.
Antra: visada PRIEŠ SĖDNT Į MAŠINĄ, reikia tiksliai išsiaiškinti kur ir kaip ji važiuoja ir KUR KONKREČIAI JŪS IŠ JOS IŠLIPSITE ! Šios taisyklės nesilaikymas gresia sunkiais strigimais !!!
2.2. Kaip pasirinkti maršrutą.
Bendra, beveik universali taisyklė. Jeigu tau reikia iš taško A į tašką B, tai tu ne vienas toks protingas. Todėl reikia važiuoti taip, kaip kad važiuotum nuosavu automobiliu. Kaip taisyklė, stoparas, besilaikantis šios taisyklės, pačios gamtos apsaugotas nuo strigimų. Visame jo kelio ilgyje, egzistuoja tranzitinis srautas būtent iš taško A į tašką B, o taip pat srautai iš A į kur- nors ir iš kur- nors į B, palaipsniui, keisdami savo santykį. Atvirkščiai, pasidavęs pagundai pakeisti maršrutą ir važiuoti su pasipainiojusia mašina ton pačion pusėn, stoparas smarkiai rizikuoja strigti. Nemeskit kelio dėl takelio. Nepamiškite, kad autobane jūs negalite nuvažiuoti iki sankryžos ir stabdyti reikiamon pusėn, todėl, norint pasukti iš autobano į autobaną, reikia artimiausioje patogioje pozicijoje, iki posūkio, pasigauti mašiną, kuri suka reikiama linkme ir pametėtų iki kitos tokios pat patogios vietos. Jeigu jūsų maršrutas nesutampa su vairuotojų maršrutu, tokių mašinų pasirodys nedaug ir jūs strigsite.
Jeigu ruošiatės judėti vietiniais keliais ir po to įsukti į autobaną, laikantis šios taisyklės, įvažiavime pasipainios daug vairuotojų važiuojančių reikiama kryptimi, o ne atvirkščiai. Beabejo, ir ši taisyklė kartais nesuveikia. Sunkiais atvejais žemėlapio bei smegeninės pagalba bandykite perprasti iš kur ir į kur važiuoja automobiliai.
Nereikia pamiršti, kad kelias autobanu beveik visada greitesnis nei landsstrasse, tad nepamirškite šito planuodami maršrutą. Jeigu jūsų nuomonė nesutampa su išstatytų kelio ženklų- jūs neteisus. Tikėkit žemėlapiais! Vokiškuose žemėlapiuose taip pat pasitaiko netikslumų, bet jie nereikšmingi ir dėl to nepasiklysite. Beveik visose kolonėlėse, išsidėsčiusiose autobanuose, galima paprašyti ir gauti nemokamą autobanų schemą Tanken und Rasten". Bet geriau turėti savo paties smulkų žemėlapį.
2.3. Kaip važiuoti.
Jei kelias netolimas, vietiniais keliais, ypatingų problemų nebus. Svarbu tik nepasiklysti, bet turint gerus žemėlapius ir šitokia gausa kelio ženklų, tai negresia. Svarbu tik judėti į priekį, ne selekcionuojant mašinų.
Jei kelias tolimas, jis griežtai dalijamas į tris etapus. Pirma, reikia išsikapanoti į autobaną. Antra, reikia visa kelią nukeliauti autobanu. Ir pagaliau, reikia nuvažiuoti nuo autobano jums reikiamoje vietoje. Pačios patogiausios pozicijos autobanuose yra stambūs Rastaete. Tai- kompleksai iš kolonėlės, parkingo, restorano ir kartais motelio. Šios zapravkės tipiška stoparų vieta, kartais vairuotojai, kurie nuobodžiauja, patys užsuka į jas pasižiūrėti ar kas netranzuoja. Todėl strategiškai svarbu, kad nuo starto vietos, kaip galima skubiau nusigautumėte iki pirmos tokios zapravkės. Ir toliau taip judant iki dar kitos ir t.t. Tiktai stebėkit maršrutą ir nesileiskit nuvežami nuo trasos. Na kaip ir kiekviena taisyklė, ši taip pat turi išimčių, vėliau apie jas dar bus užsiminta. O kol kas atminkite: neverta važiuoti mažiau, nei iki kito tokio stambaus mazgo. Išlipę kokioje dievo užmirštoje kolonėlėje galite kaip reikiant strigti, o ir greičio jums tai nepridės.
3. Taktika - apmastymai apie pozicijas.
3.1. Kaip išvažiuoti į autobaną.
Jeigu jūs startuojate iš kaimelio ar mažo miestuko, no problemo. Nusikapstote iki gyvenvietės pakraščių ir pirmyn, prieš tai susidarę maršrutą. Kai tik privažiuosite įvažiavimą į autobaną, pasistenkite iš kart stryktelt iki pirmosios kolonėlės. Jeigu prie autobano eismas tampa pernelyg intensyvus, ( paprastai taip atsitinka, jeigu įvažiavimas yra miesto ribose) yra prasmės pasilikti prie paskutiniojo šviesoforo. Neautobaninės kolonėlės ne biznis, iš jų paprastai maža naudos.
Jeigu jūs startuojate iš stambaus miesto, reikia ieškoti pozicijos. Geriausia naudotis Daan Toner "Europese Liftersgids", 1995 Kosmos-Z&K Uitgevers B.V., Utrecht, ISBN 90 215 2818 5). Tai gera knygiūkštė( žinynas) važinėjant po Europą, nors visiškai ja pasitikėti ir neverta, labai jau klaidelių daug. Jeigu nieko panašaus neturite, žvalgykitės po miesto žemėlapį. Nemokamai, ar beveik, turistinį žemėlapį galite susiveikti Turist Information(stotyje, rotušėje, kartais kygynuose). Tokie žemėlapiukai ne visada naudingi, nes dažniausiai juose telpa tik centras. Geras žemėlapis kainuoja pinigą, bet juk galima nueiti knygynan ir ten gerai jį išsinagrinėti. Labai dažnai neblogų žemėlapių pasitaiko metro sustojimuose, o kai kuriuose miestuose tiesiog kiekviename autobuso sustojime. Rinkitės tokį įvažiavimą, kur nėra pribambasnos greituminės sankryžos su žiediniais įvažiavimais. Geriausia, jeigu iš kelio struktūros galima spėti esant šviesoforą.
Geriausias variantas, tai nusigauti iki zapravkės, esančios autobane, jei yra galimybė ten patekti visuomeniniu transportu. Nepagailėkite truputuko laiko keliaujant iki jos, tai jums atsipirks su kaupu. Jeigu tokios šalimais miesto nerasta, važiuokite nuo pozicijos, stengdamiesi nusigauti iki arčiausios zapravkės, atmetant bet kokius tarpinius variantus. Jūsų tikslas zapravkė. Jeigu miestukas nedidukas, iki pozicijos galima nukulniuoti pėstute. Eikite reikiama kryptimi, kol neprieisite stambios gatvės, o toliau jau įsivaizduokite save kaip vairuotojus ir judėkite stebėdami kelio ženklus ir nuorodas į reikiamą autobaną. Kai prieisite prie įvažiavimo į jį ar jungiamojo kelio, išsirinkite poziciją ir tranzuokit.
3.2. Kolonėlės ir ne tik.
Didelės zapravkės su restoranais magistraliniuose autobanuose išsidėsčiusios maždaug kas 50 km. Jos veikia kiaurą parą, mašinų netrūksta net gūdžiausią naktį. Benzinas autobanuose brangesnis, todėl žymesnioji užsipilančiųjų dalis tai ganėtinai toli važiuojančios mašinos. Tas pats pasakytina ir apie restorano lankytojus. Nevisos zapravkės vienodai geros, kai kuriose iš jų būna žymiai daugiau mašinų, kitos gi dykynės. Nuspėti tai žiūrint į žemėlapį sudėtinga, bet šiokių tokių požymių esama.
Jeigu zapravkė yra iš vienos pusės nuo autobano, tai, greičiausiai, ten bus nyku. Jeigu ji yra į kitą pusę ir tiesiai priešais- taip pat nieko gero. Jeigu šalimais nemažas miestas, ženklas neblogas, su sąlyga, kad mašinų srautas vis tik tranzitinis. Zapravkė su moteliu- dar geriau. Blogai, jeigu pakeliui netoliese dar viena. Visa tai labi svarbu tampa tik naktimis ir išeiginėmis. Be zapravkių, pasitaiko ir restoranėlių be benzokolonėlių. Tai, beabejo prastesnės vietos, bet per pietų/pusryčio metą taip pat neblogai. Tokios vietos neveikia visą parą. Dar lieka parkingai su/be WC. Ten geriau iš viso nelysti.
3.3. Išvažiavimai - Įvažiavimai.
Išvažiavimai ganėtinai legalios vietos tranzavimui. Oficialiai, reikia stovėti prieš autostrados ženklą, bet kadangi dažniausiai ten nėra vietos, galima paėjėti truputuką už jo, ir tokią susirasti. Galioja visos tos pačios tranzavimo taisyklės, apie jas nešnekėsiu. Dauguma nuvažiavimų tinka tranzavimui, bet jeigu papulsite į greitkelį, kur mašinos laksto beprotišku greičiu, o avarinio sustojimo juosta neegzistuoja- tai jau bus riesta. Pagrinde, tai ir yra pagrindinis zapodlo nepažystamame išvažiavime. Dažniau už kitus tokius siurprizus pateikia išvažiavimai gyvenamose vietovėse.
Antras išvažiavimų ypatumas: skirtingai nei zapravkėse, pagrindinis mašinų srautas ten- lokalas. Tolimosios tranzitinės mašinos priklauso nekontroliuojamajam mašinų srautui.
(Išimtys- išvažiavimai, kur į autobaną įsilieja stambūs keliai iš plačių aplinkautobaninių sričių)
Kartais tai gerai, kartais- ne. Lokalas beveik išmiršta naktį, užtat darbo valandomis jis jums padės nusigauti iki kitos zapravkės, ir pan.
Dar vienas nemalonus ypatumas, tai anizotropija. Turima omenyje, kad nuvažiavime yra žymiai daugiau mašinų į vieną nei į kitą pusę. Tam yra daugelis priežasčių. Kartais, tai tiesiog jungiamoji grandis miesto susisiekime su priemiesčiais. Kai kurie išvažiavimai turi po du lapelius, tada galite pasirinkti labiau patikusį. Dar vienas patarimas nepapulkite į nepažystamus jums išvažiavimus be ypatingos tam priežasties. Maža to, kad galite užsirauti ir strigti, pažeisite pagrindinę taisyklę- važiuoti taip, kaip tai darytumėte būdami patys už automobilio vairo. Mašina iš A į B pakeliui gal ir gali užvažiuoti į zapravkę, bet nuvažiavime jei tai tiksliai nėr kas veikt. Na, bet jeigu jūs jau strigote, ir kažkur šią taisyklę būsite pažeidęs, tada galima bandyti nuvažiuoti iki nuvažiavimo ir gaudyti lokalines mašinas
3.4. Kaip įvažiuoti į miestą.
Žymiai paprasčiau nei išvažiuoti. Beabejo, geriausia surasti mašiną važiuojančią ten, kur reikia. Arba paprašyti vairuotojo pametėti jus iki miesto ribos. Bet jeigu jau labai ilgai nepavyksta, įvažiuokit kaip tik galite. Jeigu autobanas nutiestas per miestą ar jį kerta šalimais, paprašykite, kad jus pametėtų iki centresnio išvažiavimo ir eikite miestan. Ieškokite tramvajaus, metro, ar autobuso. Tramvajai Vokietijoje- greita transporto priemonė, kartais greitesnė net už automobilį. Jei visuomeniniu transportu nė nekvepia ar jau nebevažinėja, gaudykite mašinas, kurios įvažiuoja į miestą.
4. Pastebėjimai apie srautų struktūrą.
4.1. Kada važiuoti.
Yra pas vokiečius autostopininkus pasakiškas metas, kada laukimas bet kokioje pozicijoje lygus nuliui, kai tereikia išlysti iš mašinos, o prie tavęs jau stoja kitas vairuotojas ir klausia kur tu keliauji, kuomet iš bet kokio kaimeliūkščio išvažiuoja minios vairuotojų ir tie varo šimtais kilometrų. Tas metas, tai penktadienio vakaras, nuo 16 h iki vėlyvos nakties, bei kiek mažesnis- sekmadienio vakaras. Esmė tame, kad daugelis vokiečių dirba/mokosi toli nuo namų bei šeimų ir išeiginėmis draugiškai varo per visą šalį. Minusas- skaitlingi kamščiai. Pats blogiausias metas naktis iš šeštadienio į sekmadienį.
Jeigu nagrinėti šiokiadieninį srautą, iškyla toliašaudžių automobilių klausimas. Geriausias kontingentas stoparams- komivojažeriai. Jie važinėja gerais automobiliais, važinėja greitai, o svarbiausia- dažnai inteligentiški žmonės ir įdomūs pašnekovai. Jų daugiausia nuo 6 iki9 h ryto ir nuo 14 iki 20 h vakaro. Darbo dienomis daug naudingų lokalinių mašinų, kurios pasirodo netokiomis jau ir lokaliomis, todėl tomis dienomis patogiau įvažiuoti/išvažiuoti iš autobanų, lenkti stambius miestus. Geros mašinos įvairūs kurjeriai bei skubaus pristatymo tarnybos. Jų maža, bet jos važinėja kiaurą parą ir sudaro pačią naudingiausią naktinio srauto dalį. Kuo vėlesnis metas- tuo tolesnės mašinos.
4.2. Dar kartą apie strategiją.
Pats metas vėl prisiminti kas buvo pasakyta apie autobanus: neįmanoma kontroliuoti viso juo važiuojančių automobilių srauto. Kiekviena pozicija išskiria tam tikrą kontingentą. Reikia turėti omenyje, automobilių toliašaudiškumą, bei tai, kad benzinas autobanuose brangesnis. Dieną zapravkėse vis vien pilna lokalinių mašinų. O štai naktį, išvis pavojinga priartėti prie kelionės tikslo. Kuo arčiau tikslo esate, tuo mažesnė tikimybė pasigauti lokalinę mašiną. Tokiu būdu, tie kam nedaug liko važiuoti priklauso nekontroliuojamai jums srauto daliai. Taigi, kartais, likus sušiktiems 20 km galima ir strigti. Be abejo, aš visai nepatariu laikytis atokiau, bet toks efektas egzistuoja, aš jus perspėjau.
Verta pasisaugoti zapravkių šalia Vokietijos sienos Olandijoje ir Belgijoje ten benzinas brangesnis, nei Vokietijoje. Tas pats pasakytina ir pakeliui į Lenkiją ar Čekiją, bet jau iš vokiškosios pusės. Būdami abejotinose situacijose, visada stenkitės save įsivaizduoti vairuotojo vietoje.
5. Pastebėjimai dėl technikos ir taktikos.
5.1. Stabdymas kolonėlėse.
Zapravkėse atsiranda papildoma galimybė prieiti prie vairuotojų ir pasiklausti kur tie keliauja tiesiog kolonėlėse ar išėjimuose iš restoranų. Daryti tai ar ne- jūsų reikalas. Pašnekesio metu vairuotojui galima padaryti papildomą spaudimą, jis turi papildomai laiko jus nužvelgti. Iš kitos pusės, jei vairuotojas nebuvo nusiteikęs jus paimti, su juo gali būti po to nemalonu važiuoti. Bet užtat ir jūs turite galimybę apsižvalgyti ir pasirinkti mašiną pagal savo skonį. Jeigu automobilių mažoka, aš paprastai stoviu prie išvažiavimo. Tamsiu paros metu vienareikšmiškai- reikia eiti prie vairuotojų ir visų klausinėti Yra zapravkių, kur prie besipilančių mašinų eiti draudžiama. Na, bet jeigu nesipyksite su personalu, problemų nebus. Na, o jei tokiu atsirado, dieną eikite prie išvažiavimo, o naktį prie restorano ar apšviestos vietos.
5.2. Lentelės už ir prieš.
Naudoti ar ne plakatą kiekvienoje konkrečioje situacijoje spręsti jums. Vieni naudojasi, kiti nenaudoja niekada. Yra ir tokių tranzuotojų, kurie mano, kad plakatas išsprendžia visas jų problemas ir visas jų darbas ant trasos tuo ir baigiasi. Aš gi viską aiškiai parašiau!" Sėdasi sau ant kuprinių ir ramiai laukia kol juos nuveš. Laukia valandą, dvi,
Galų gale ir tokius paima. Pastatykite save į vietą žmogaus, einančio ir skaitančio jūsų karakules. Jam reikia suprasti kur ir kokiu maršrutu jūs važiuojate. Greičiausiai jis ir tespės suvokti, kad jūs važiuojate kažkur ne ten( jis neprivažiuoja, varo pro šalį, važiuoja į šalia esantį miestą, et cetera). Juolab, su lentele rankose nepatogu gestikuliuoti.
Mano manymu, yra vos pora atvejų, kuomet plakato panaudojimas atsiperka. Pirma jeigu iš pravažiuojančių pro šalį mašinų, dauguma važiuoja ne ten, pvz. Priekyje posūkis. Tokiu atveju plakatas jums ir vairuotojams taupo brangų laiką, be to, jūsų vairuotojas nepagalvos aš vis vien tuoj suku. Šiuo atveju, reikia rašyti ne ką nors, o būtent pagrindinę kryptį nurodytą kelio ženkle, priešais artėjantį nuvažiavimą/posūkį. Dažniausiai, tai didžiausio miesto ta kryptimi pavadinimas. Dažnai dar iki posūkio pasitaiko informaciniai skydai su kilometražu iki jo. Kartais apsimoka rašyti autobano numerį, bet tik tada jei tai vienas iš pagrindinių, tokių, kurių numerius atsimena vairuotojai.
Antras atvejis kuomet jūs taip arti tikslo, kad tarpinių pozicijų jau nėra, o srautas yra tranzitinio pobūdžio. Ar kuomet jums iš bendro srauto reikia sugauti lokalinę mašiną. Jei norite sutranzuoti TIRą, lentelė irgi pravers, jų vairuotojai nemėgsta stoti be reikalo. Lentelės taip pat padeda susikalbėti su vairuotojais šnekančiais visokiomis ten paukščių kalbom. Tokiems atvejams pravartu su savimi vežiotis storą juodą ar mėlyną markerį( izoliaciją). Ant lentelės įprasta rašyti raides, atitinkančias, to konkretaus miesto, kur link jūs važiuojate, mašinų numerius. Tai ne visada protinga mintis, nes maža kas sugebės įsiminti apie 300 tokių sutrumpinimų. Bet dauguma vienos-dviejų raidžių didžiųjų miestų santrumpos yra visiems žinomos. Na o kiti sutrumpinimai žinomi tų vietovių gyventojams, kur jūs važiuojate, t.y. pas juos pačius tokie numeriai.
5.3. Kaip susišnekėti su vairuotoju.
Vokiškai. Jeigu nesupranta jo gimtąja kalba, nustatant ją pagal numerius. Vis dar nesupranta- angliškai. Dar nesupranta- rusiškai. Italai, prancūzai, ispanai neblogai supranta viens kito kalbas. Jeigu jūs nemokate šių kalbų ar vairuotojas glušas, išsitraukite žemėlapį ir parodykite jam maršrutą ir kur link norite važiuoti. Priverskite jį parodyti kur pats važiuoja, ir įsitikinkite, kad jis suprato kur jūs norite išlipti!
Tai svarbiausia!
5.4. Su kuo važiuoti, o su kuo ne. Kodėl?
Kaip ir bet kurioje šalyje: nevažiuok su tuo kas tau nepatinka. Banditų Vokietijoje maža, bet apie saugumą pamiršti nereikia. Jeigu ant priekinio stiklo šešiaspalvė vaivorykštė, vairuotojas homoseksualus. Tai dar nereiškia, kad vienišiems jaunuoliams į tokią mašiną sėsti neverta, bet apsimoka išsiaiškinti santykius prieš į ją įlipant. Nereikia važiuoti sunkvežimiais, automobiliais su priekabomis, o taip pat miestietiškomis mažalitraškėmis. Tai lėta. ( O štai mikroautobusiukai ar maži furgonai -visai nieko) Nekreipkit dėmesio į šią taisyklę, jei žadate nuvažiuoti 30 km , vis tiek daug iš to neišlošite. Taip pat jei į jūsų pusę mažai transporto, ar jo iš viso minimum. Jei stovite blogoje pozicijoje, važiuokite su bet kuo. Kas dėl lengvųjų automobilių. Nėra jokios priežasties užsiimti selekcija. Ten praktiškai nėra mašinos negalinčios išspausti 140 ir +, viskas nuo vairuotojo priklauso.
6. Ką darytu jeigu strigote?
6.1. Don't panic!
Normali technologija ir normalus maršrutas numato, kad jūs išvažiavote į autobaną, važiavote nuo vienos zapravkės iki kitos, galų gale jus įvežė į miestą ir paleido prie metro stotelės. Jeigu jūs dėl kažkokių priežasčių pataikėt į kokią tai subinę, kaltinkit tik save.
Na, bet atminkit, nėra tokios situacijos iš kurios nebūtų galima išsikapstyti. Priešingu atveju, stoparai kauptųsi tokiose vietose kaip juodosiose skylėse. Jeigu nėra tinkamos pozicijos - prasieikite, pirmyn, atgal ir ji atsiras.
6.2. Apsisukti ir bandyti dar kartą.
Jei prašokote išvažiavimą, ar kažkokiu būdu nuvažiavote ne ten, kartais yra prasmės apsisukti. Kartais sąmoningai tenka planuoti tokį manevrą, jie reikia pakeisti judėjimo kryptį stačiu kampu tiesiog apsimoka pravažiuoti sankryžą. Pagal žemėlapį įsitikinkite, kad zapravkė dvipusė. Perbėgti per autobaną negalima, sutraiškys ir nepastebės. Beveik visos zapravkės turi trumpesnį kelią per tunelius ar tiltą, leidžiančius patekti kiton pusėn. Kaip jį rasti- paprasčiausias būdas pasiklausti pas zapravkės darbuotojus. Arba žvalgykitės žemėlapiuose- juose būna mažų keliukų kertančių autobanus, jais ir pereisite. Tiesiog eikite išilgai kelio- tiltų ir tunelių labai daug. Žiūrėkite, nepasiklyskite. Jeigu medžiojate lokalą, yra prasmės apsisukti ne zapravkėje, o ant kokio nors išvažiavimo.
6.3. Susikirtimai, blogos pozicijos, autobanai.
Visų išvardintų vietų reikia kaip ugnies vengti, na bet jeigu jau papuolėte į tokią padėtį, ir sustojote ten, kur tai yra draudžiama, visuomet egzistuoja neblogi šansai, kad jus iš ten iškrapštys koks buvęs stoparas. Aišku, jei toks šansas iš vis egzistuoja, t.y., gabaliukas kelkraščio ir vietos sustabdyti reikalingi bet kokiu atveju. Pagalvokite, gal verta prasieiti kokį penketą kilometrų. Na bet jei tokioje vietoje jums sustojo- ropškitės greitai vidun, vėliau išsiaiškinsit kas prie ko. Ir niekuomet neliūdėkite, nežiūrint į visus nemalonumus jūs dabar kontroliuojate didžiąją srauto dalį, žymiai daugiau nei būdami zapravkėje. Jeigu atsidūrėte dviejų autobanų susikirtime ar dar kokiame nors super navarotname susikirtime, kur mašinų srautas, sukančių jums reikiama kryptimi, per didelis , pereikite prie kito lapelio, kur į tą pačią pusę išsuka mašinos iš kitų srautų. Yra šansas, kad judėjimas ten bus mažesnis, o ir vietos daugiau. Kai kuriuose susikirtimuose pilna vietos ir visai normaliai ir saugiai galima tranzuoti. Į tokios vietas, jei nėra geresnės taktikos, galima sąmoningai tranzuoti. Tik apie tokias vietas reikia žinoti iš anksto. Jeigu susikirtimas pasirodys visai nieko- greitai nuvažiuosite, jei ne- gerai strigsite.
Nesitikėkite, kad tinkamu autostopui pasirodys dviejų galingų autobanų susikirtimas, ar bus pakankamai vietos išsišakojime miesto ribose ar šalimais stambaus miesto. Venkite kaip ugnies T- formos susikirtimų ir išsišakojimų! Šalia didžiųjų miestų yra didesnė tikimybė užsirauti ant policijos. Nereikia važiuoti į nepažįstamą ir įtartiną susikirtimą ar išvažiavimą, kol dar yra viltis į kažką geresnio. Jeigu pora valandų nėra mašinų reikiamon pusėn ( Variantas neima ar nestoja - nekolyšit! Jei iš vis nėra mašinų!), tiesa ir tada žymiai geriau lįsti palapinėn ir eit miegot iki ryto, nei bandyti laimę. Jos dar gali prireikti kitiems dalykams.
6.4. Mentas.- tavo pagalbininkas ir draugas.
Jeigu jūs stabdote padorioje ir teisėtoje vietoje, maksimum kas su jumis gali nutikti- dokumentų patikrinimas. Greičiausiai jums tai nutiks Bavarijoje. Na, o jeigu jūs chuliganavojate, t.y. įsitaisėte įstatymu draudžiamoje vietoje
Tuomet policininkai gali vis tiek pravažiuoti pro šalį ir tiesiog nusispjauti. Gali ir sustoti bei pasiteirauti: Tu ką? Baudą ploti nori? Ale tik dusk iš čia, kad aš tavęs
." Ir nuvažiuoti. Ginčytis su jais negalima jokiais būdais, o nueiti nuo trasos nebūtina. Kitas reikalas jei jūs ne šiaip nuėjote pora metrų už autostrados ženklo, o iš ties stovite pavojingoje vietoje. Tada jus greičiausiai nuveš iki artimiausio parkingo. Reikia atsiprašyti, paaiškinti, kad tenai papuolėte per klaidą. Geriausia pasakyti, kur jūs važiuojate ir paprašyti, kad jus pametėtų reikiama kryptimi. Padėkokite- jie juk jus ištraukė iš visiško š
! Man žinomas vienas atvejis, kuomet stoparas buvo nubaustas, bet jeigu būsi mandagus, šito nenutiks. Pasitaiko, kuomet tu stabdai, policija pravažiuoja priešinga kryptimi, duodama tau signalą ar kokiu nors būdu duodama suprasti, kad tuoj apsisuks ir privažiuos. Bėgti nuo jų į mišką neverta, galima pabandyti, kol jie atvažiuos staigiai nuvažiuoti. O jiems pasirodant- netranzuoti, ir stovėti sau ramiai nuošalėje ir atgailauti dėl savo klaidos. |
