Date: Sun, 06 Jan 2002 17:31
From: Vladas Sapranavicius
To: VAK(a)yahoogroups.com
Subject: [VAK] Naujametine kelione i Italija

Pasakojimas is keliones po "naujas" salis arba "Naumetis" Romoje.
2001 12 27 - 2002 01 06

Isvykome is Lietuvos iskart po Kaledu - gruodzio 27 d.
ryta is Kauno. Startas buvo 10.35 val.
Iskart pasigavome fura, vaziuojancia i Sveicarija, bet ji
dar turejo uztrukti Varsuvoje kraudamasi. Tad islipome
is jos ant LT/PL sienos, noredami pasigauti masina
tiesiai i Vokietija. Prie Marijampoles pastebejome HHB
nari Ginta is Klaipedos su mergina. Jie veliau rado mus
ant sienos ir suzinojome, jog jie vaziuoja i Cekija.
Parekomendavome pavaziuoti su mus atvezusia fura iki
Varsuvos. Bestovint Lietuvoje ir jau pervaziavus siena
mateme lietuviskus autobusus vaziuojancius i
katalikisko jaunimo susitikima Budapeste ("Taize").
Vienas autobusas net sustojo ir pasidomejo ar mes
esame ju sarasuose :-)
Po kokios valandos laukimo pasigavome estiska fura,
vaziuojancia i Vokietija. Vairuotojas bijojo vezti du
zmones per siena ir mes nuskubejome pesciomis. Siais
laikais jau laisvai leidzia pesciomis kirsti siena
Kalvarijose.
Pereje siena, laukeme dar beveik valanda kol patikrins
estuko fura. Bet stai pagaliau jis atvaziavo ir mes
susikoreme vidun. Jis sipnai snekejo rusiskai, bet
suprato kai as paklausiau, kur jis toliau vaziuos.
Atsakymas buvo "iki pirmos aiksteles". Taip ir pakirto
kojas... Dar turejau maza viltele, kad jis turi omeny
pirma aikstele Vokietijoje, bet deja ne. Tik pravaziavus
pirma miesteli Szipliski, jis sustojo aiksteleje remontuoti
sugedusia masina.
Na, ka darysi, tiek laiko sugaise ir ismesti pacioje
blogiausioje vietoje, vel ememe balsuoti. Neilgai trukus
sustojo fura, vaziuojanti i Cekija. Ji vaziavo per
Bialystoka, todel mes su juo vaziavome tik iki sankryzos
uz Bialystoko. Ten neilgai palauke pasigavome fura,
vaziuojancia i Kopenhaga. Lenkas vairuotojas pries tai
dar turejo pasikrauti netoli Scecino ir mes pavaziavome
su juo iki Poznanes. Ten jau buvo gili naktis, o dar
pasimaise vietinis "zinovas", kuris mus nuveze ant
neteisingo kelio. Bet koku atveju, net ir po valandos ar
daugiau laukimo, susistabdeme masina, vaziuojancia i
Scecina ir su juo pavaziavome iki tol, kol buvo pakeliui.
Toje vietoje vel neuzgaisome ir jau su lengvaja masina
pasokome iki Berlyno apvaziavimo. Vairuotojas buvo
lenkas, bet masina buvo vokiskais (Hamburgo)
numeriais ir PL/D siena prasokome tik per 7-10 minuciu.
Jis vaziavo i Rostoka ir mes norejome su juo pavaziuoti
iki degalines esancios tarp Frankfurt/O ir Berlino. Bet
kaip mes buvome nustebe, kuomet tos degalines
neradome... Kai sekasi tai sekasi... Be to buvo
pakeistas kelias (Berlyno rytinis apvaziavimas) ir skyresi
issukimu zenklinimas. Tad islipome nei siokioj nei
tokioje vietoje ant rytinio apvaziavimo, kur abipus
autobahno buvo degalines. Gerai, kad buvo ankstus
rytas ir mes nesunkiai galejome perbegti autostrada.
Kita vertus i degaline uzsukdavo tik viena kita masina.
Jau zinojome, kad vakarieciams iprasta atsikalbineti,
sakant jog masina pilna, nors pvz. ant galines sedynes
tebudavo striuke ar vienas krepsys. Dauguma, aisku,
vaziavo i Frakfurta/O, is kur mes atvaziavome ir i
Dresdena, kur mums buvo nelabai pakeliui. Bet stai
pastebejom ivaziuojanti Crysler kabrioleta, ant kurio dar
buvo parasyta "Le Baron". Nors masinai jau buvo apie
10 metu, bet pribumbasu prikimsta atsakanciai buvo.
Vairavo ja vokiete blondine, dabar gyvenanti Bazelyje,
Sveicarijoje. Ji mus sutiko pavezti net iki Bazelio, nuo
kur Italija pasiekiama per kokias 6 valandas. Deja, keliai
buvo perkrauti masinomis, vaziuojanciomis i Alpes ir
visur buvo kamsciai. Kazkuriuo momentu moteriske
pamirso kazka perjungti savo automatineje pavaru
dezeje ir pastebejo, kad pavaru deze jau sugedo -
neisijunge 4 pavara. Tad pavaziave iki pirmos degalines
sustojome. Ten ja ir palikome. Tada ir prasidejo
vazinejimas is degalines i degaline - Leipzig - Nurnburg
- Munchen. Bandeme susisiekti su viena HHB nare is
Miuncheno Karla, bet pasirode, kad jau metai kai ji
gyvena Meksikoje :)
Sekesi ne nuostabiausiai ir Austrijos siena kirtome jau
velokai ir buvome nemiegoje pusantros dienos. Buvo
jau apie 22 val. kai mes atsiradome degalineje prie
Worgl miestelio tarp D sienos ir Insbruko. Sioje
degalineje per autostopo varzybas aplink Europa mes
su Lina (N9) stovejome apie 2 valandas kol pasigavome
fura i Bozan Italijoje. Dabar gi masinu nebuvo. Be to dar
nuejome papietauti, o gal pavakarieniauti. Pirma karta
valgeme tokioje savitarnos valgykloje. Paziurejome, kad
pvz. keptu bulviu kaina yra 10 Lt. Pagalvojome, kad cia
tikriausiai uz 100 g ir isidejome vos kelis saukstus. Be to
dar pasiememe sriubos ir po bandele. Uz viska isejo
apie 50 Lt. Nustebome, kad nesvere musu bulviu. Tada
issiaiskinome, kad nera jokio skirtumo ar imti viena
sauksta ar viena dubeni - kainuoja tiek pat. Tada
prisikroveme po puse dubenelio bulviu ir pavalgeme
labai sociai. Pagalvojome, kad kita karta reikes imti tik
viena maksimaliai pakrauta bulviu dubeneli ir vietoj 50 Lt
issiverstume su 10 Lt.
Kai masinu isvis neliko, ejome i moteli paklausti, kiek
kainuoja nakvyne. Nakvyne kainavo po 200 Lt vienam
zmogui, bet nebuvo vietu. Tad su vienu turku
pavaziavome iki netoli esancio miestelio Worgl, kur
perejome gal 7-8 viesbucius, bet ne viename nebuvo
vietu. Sugaisome apie 1.5-2 val. kol issigavome is to
miestelio ir pervaziavome i didesni - Kufstein. Cia jau
visuose viesbuciuose buvo vietu ir apsigyvenome
viesbutyje "Kufstein Hof" (www.kufsteinhof.com).
Vidutines klases dvivietis kambarys su vaizdu i kalnus
kainavo 217 Lt. Be to, ryte dar gavome pusrycius. Kol
issiruoseme i trasa, buvo jau beveik pietus ir buvome
musu vakaryksteje degalineje gal tik 13 val. Su pora
masinu pasokome iki Italijos sienos ir vel toliau mazais
gabaliukais iki pat Romos. Italijoje vaziavimas butu labai
paprastas jei ne begalinis italu atsikalbinejimas (pilna,
miega kas nors ir pan.). Priespaskutinis musu
vairuotojas turejo mergina ruse ir su ja dave sneketis
telefonu. Vaziavome labai gretai! Buvo apie 3 val. ir
mums liko tik apie 100 km. Po kiek laiko pasigavome
vyruka, kuris mus nuveze iki Romos.
Romoje buvome 30 diena, 5 val. ryto. Mes buvome
prase vieno HHB nario is Italijos, kad jis mums
rezervuotu hosteli Ottaviano salia Vatikano. Tad kol
viesbutis atsidare apejome aplink Vatikana bei gereme
arbata ir kapuccino. Atsidarius hosteliui, paaiskejo, kad
musu draugas vietu mums nerezervavo. Laimei, kaip tik
atsilaisvino kelios vietos ir mes pasiemem hosteli dviem
dienom. Nakvyne daugiavieciame kambaryje su 7
lovomis vienam zmogui vienai nakciai kainuoja 64 Lt.
Kaip tokiam periodui. tai normali kaina. Kompanija cia
daugiausiai vakarietiski "low budget" studenteliai, kurie
isleidzia po 100$ dienai. Kompanija buvo is UK, AUS,
USA, D. Pasidejome daiktus ir netrukus ispedinome i
miesta. Aplankeme Vatikano ir Romos izimybes. 18-tai
valandai grizome i hosteli, nes ten buvo paskirtas
susitikimo laikas lietuviams, kurie galejo irgi atvaziuoti i
Roma. Deja, niekas neatvaziavo, o kitas susitikimas 31
diena 14 val.
Inga anksti nuejo miegoti, o as dar likau vakaroti su
tarptautine kompanija. Nakcia kolektyviai ziurejom super
laida Jackass per MTV.
31 diena kelemes anksteliau, nes norejome vaziuoti prie
juros pas musu drauga Alessio. Is jo suzinojome, kad
Romoje gyvena ir musu pazistama latviu autostopininke
Aivita.
Nuvaziave i stoti suzinojom, jog Alessio mums pasake
neteisinga isvykimo laika ir kitas traukinys bus tik po
valandos. Tad pamaneme, kad del pusvalandzio
vaziuoti neverta, tai nusprendeme vaziuoti po antrojo
susitikimo po pietu.
Likusi laika vel praleidome slampinedami po miesta.
Kiekviename zingsnyje cia vis koks grazus pastatas,
fontanas ar pan.
Po pietu susirasem su musu draugu pajuryje ir isvykom
traukiniu i pajuri. Ten paziurejome i uoleta kranta, uosta
ir nuvaziavome pas drauga isgerti puodelio arbatos.
Vaziuojant namo pamateme, kad nebedirba jokia
istaiga, parduodanti bilietus. Tad teko vaziuoti zuikiu.
Metro nuvaziavome iki hostelio, kur jau buvo pats
"drinking party" ikarstis. 2230 isejome i aikste, kur vyko
pagrindine svente. Zmones stovejo miniomis, palikdami
didelius plotus, i kuriuos buvo metomi tusti buteliai bei
sprogmenys. Nuo 23.00 pradejo groti trankesne muzika
ir buvo isjungtas aikstes apsvietimas. Vietoj to buvo
ijungti prozekoriai. Nuo 23.30 ant sienu pradejo rodyti
ivairius sviesos efektus. Per pati naujameti zmones
laistesi sampanu, kainuojanciu keliasdesimt litu bei
dauze tuscius butelius. Po vidurnakcio prasidejo
fejerverku ir muzikos sau, bet nebuvo nieko ispudingo ir
po pusvalandzio atsibodo ir patraukem link hostelio.
Grizom vieni is pirmuju. Inga nuejo miegoi, o as dar
pasedejau prie vyno butelio su vokieciais, australais ir
airiais.
Ryte visi dziaugesi naujais pinigais. Dar mums
neissiruosus i hosteli parbego vienas musu kaimynu ir
visiems rode svieziai is bankomato istrauktus eurus.
Mes issiruoseme apie 10 val. Metro pirkome bilietus uz
liras, o graza gavome eurais. Is miesto issigavome
pagal D. Tonerio gida ir labai neteisingoje autostopiniu
poziuriu vietoje tik per 15 min. pasigavome masina gan
toli mums reikiama kryptimi. Nors judejome i siaure,
zalumos daugejo. Neuzilgo pasiekeme Adrijos juros
pakrante. Pagal kranta judejome iki Rimini, kur islipome
ant autostrados ir pesciomis nulipome ant kelio is Rimini
i San Marino Respublika. Nuo cia liko tik 21 km iki San
Marino sostines. Norejau sustabdyti masina su RSM
numeriais, bet sustojo dvieju duru sportine Alfa Romeo
su italiskais numeriais, kuria buvom visiskai patenkinti.
Vairuotojas buvo nauju metu nakti susipykes su savo
mergina ir savo nusiminima blaske vazinedamas. Mus
jis nuveze i San Marina, o po to atgal i Rimini ir toliau iki
Bolonijos.
San Marino respublika issidesciusi vieno kalno virsuneje
ir realiai atrodo kaip vienas is Italijos miestu. Tad cia
neuzsibuvome. Dar apie AR vaiuotoja - jo pries tai
buvusi mergina Natalija buvo is Lietuvos. Tai jis labai
apsidziauge suzinojes, jog mes is Lietuvos. Jis beveik
nesnekejo angliskai, bet mes vieni kitus puikiai
supratome. Jis buvo puikus pavyzdys bendravimo
nemokant kalbos. O tai daznai visokie italai kartoja ta
pacia fraze penkis kartus, galvodami, kad taip mes
geriau suprasim, o ne bando isreiksti tai tarptautiniais
zodziais ir gestais.
Bolonijoje mes susitikome su musu senu draugu ir HHB
nariu Marco bei jo drauge is Berlyno. Jis papasakojo
kaip sia vasara keliavo autostopu i Rumunja. Tada dar
siek tiek parode senamiesti bei vakarieniavome
restorane. Kainos cia zymiai mazesnes nei Romoje, bet
pasak Marco, miesto pakrastyje jos dar mazesnes. Po
vakarienes mus palydejo i paciame miesto kraste
esancius jaunimo nakynes namus. Vieta bendrame
kambaryje cia kainuoja 51 Lt (su pusryciais).
Cia buvome apgyvendinti skirtinguose kambariuose su
keturiomis lovomis kiekviename. Mano "kambariokai"
pasirode tik ryte kai mes isejome pusryciauti.
Pusryciams kiekvienam buvo padeta po bandele ir dar
galima buvo imti marmelado, medaus bei gerti kavos ar
arbatos.
Ryte gan sekmingai issikapsteme is miesto ir su 3
masinom pasiekeme Venezia Mesera (Venecijos
priemiesti esanti zemyne). Cia dauguma zmoniu palieka
automobilius ir vaziuoja i Venecija traukiniu. Traukinys
kainuoja apie 7 Lt. Tik Venecijoje isejus is gelezinkelio
stoties pastato, patenki i prieplauka hidrobusams
(vandens autobusai, naudojami vietoj paprastu). Is cia
per visa Venecija galima eiti pesciomis siauromis
gatvelemis ir tilteliais arba galima plaukti hidrobusais.
Bilietelio kaina 11 Lt. Tad mes nusprendeme, kad i
prieki eisime pesciomis, o atgal vyksime hidrobusu. Pats
miestas kazkodel atrode kaip nerealus, nupiestas ar is
filmo dekoraciju. Viskas taip neiprasta ir grazu, kad net
nesitiki, jog tai realu. Pesciomis nukulniavome iki San
Marco aikstes, kur palesinau balandzius. Balandziai cia
labai neiprasti - kamuoliniai, t.y. tiek priserti, kad issipute
kaip kamuoliai ir vos paskrenda. Cia pat vietoje galima
nusipirkti specialaus lesalo uz 3.6 Lt ir balandziai sekios
miniomis. Jie sutupia desimtimis ant lesinancio zmogaus
ir net tupia vienas ant kito.
Cia pat prie aikstes yra net dvi hidobuso stoteles, is kur
mes isplaukeme link gelezinkelio stoties. Cia vel
traukiniu pavaziavome iki Meseros. Autostrada
Meseroje prasideda prie pat stoties tik kitapus
gelezinkelio. Gelezinkeli ir autostrada skiria murine
tvora, tad reikia eiti apie 2-3 km aplink, kad pasiekti ta
vieta. Nuo cia keliomis masinomis iki 22 val. pasiekeme
Milana. Veze sia atkarpa visu rasiu atstovai. Pakeliui
susikambinome su musu senu draugu autostopininku
Giovanni (HHB nariu), kuris pas mus buvo apsistojes
pries 3 metus. Jis mus pasieme prie vieno is issukimu i
Milana is autostrados nuvaziavome pas ji. Cia mus
pavaisino tipiska italiska vakariene
Ryte (sausio 3 d.) Giovannis vaziavo i darba ir mus
pasieme kartu, nes jo darboviete buvo vos per kelis
metrus nuo isvaziavimo is Milano mums reikiama
kryptimi. Giovannis mus gasdino, kad daug kartu mate
cia po pusdieni prastovincius autostopininkus, bet mes
isvaziavome is cia per 7 minutes. Su pirmaja masina
pavaziavome iki paskutines degalines esancios Italijoje
pries Como miesta. Cia ir prasidejo visi smagumai. Mes
planavome iki 13.00 pasiekti Lichtensteina ir ten
pabuvus trejeta valandu, iki vakaro pasiekti St. Gallena.
Pirmasis vairuotojas buvo italas furistas, kuris vaziavo
ten, kur reikia, bet pries pat siena pasuko i Como
miesta, kur jis turejo dvi dienas stoveti muitineje. Mes
nusispjoveme ir vel grizome i ta pacia vieta, kur furu
daugiau nestabdeme, o pasigavome itala su masina
vokiskais numeriais. Jis vaziavo i D miesta Cologne, bet
mus nuveze vietoj Lichtensteino (FL) i Ciuricha, nes jis
nesnekejo kitomis kalbomis, o mes nesivarginome
aiskintis pro kur jis vaziuos. Tad atidejome FL ateiciai ir
per Ciuricha nuvaziavome i St. Galeena. Cia
apsistojome pas mano ex-grupioke ir Ingos zemiete
Sonata, kuri cia mokosi verslo vadybos magistraturoje.
Kita ryta nusprendeme dar nesukti link namu, bet
vaziuoti aplankyti FL. Nusikaseme iki CH miestelio
Bucks ir nuo ten nuejome iki artimiausio FL miestelio, o
po to i sostine Vaduz'a, esancia uz 3 km. FL - tai maza
valstybele isikurusi tarp A ir CH, labai graziu kalnu
graziame slenyje. Ji daug kuo priklausoma nuo CH ir
apie puse jos gyventoju dirba CH. Ant kalno slaito
esancioje pilyje gyvena kunigaiksciu seimyna. Daugiau
beveik ir nera ka ten ziureti, nebent kunigaiksciu ikurta
meno galerija, sena dengta medini pesciuju tilta arba
issiusti laiska is vietinio pasto. Pasivaikscioje po
kunigaikstyste istranzavome atgal i St. Gallena. Cia
apejome viena second hand parduotuve, kur i akis krito
pigus antikvariniai baldai.
Startavome link namu sausio 5 d. 10.15 vietos laiku.
Dviem lokaliomis masinelemis pasiekeme Austrija,
kurios gabaliuka turejome kirsti. Cia pasigaome fura,
kuri buvo tik pradejusi savo kelione ir jos tikslas buvo
Pietu Velsas, GB. Deja, nors ir labai norejosi, jau
nebebuvo laiko kelionei i GB. Tad su juo pavaziavome
tik iki degalines Vokietijoe, esancios pries miesta Ulm.
Visas kelias nuo A iki Niunbergo buvo uzkimstas
slidininkais, griztanciais is Alpiu. Bet blogiausia buvo tai,
jog dauguma masino buvo pilnos. Tad kamsciuose ir
degalinese prasimaleme didziaja dali dienos. Vienas
itartinas tipelis su Berlyno numeriais paeme mus nuo
degalines esancios pries Uma ir sake, kad vaziuoja link
Berlyno. Bet kai isvaziavome i autostrada pasake, jog
nakvos Ulme ir tik ryt vaziuos i Berlyna. Na va, vel
prasideda, pagalvojau. Bet jis vis tikino, kad nuves mus i
reikiama degaline. Apvazinedami kamscius lekeme 180
km/h autostrada ir siek tiek leciau siarais kaimo
keliukais. Galiausiai jis mus nuveze i reikalinga degaline
ir mes atsikvepe is palengvejimo islipome. Tad arba jis
vaziavo i Berlyna ir nenorejo kazkodel musu vezti visa
kelia arba is tikruju vaziavo i Ulma ir tik norejo
pademonstruoti kaip jis moka rizikingai vairuoti.
Paskutineje degalineje ant 7 kelio stovejome gan ilgai ir
jau buvau pradejes grauztis, kad paleidau keturaki MB i
Kaseli. Bet stai sustojo VW Transporteris, vaziuojantis
Niunbergo kryptimi. Veliau paaiskejo, kad si studentu
porele vaziuoja i Berlyna! O tai apie 500 km pakeliui.
Islipome autostradoje ant Berlyno apvaziavimo ir ten
pradejome gadyti masinas iki Lietuvos ar bent Lenkijos
sienos. Buvo naktis ir vos viena kita masinele
uzsukdavo i degaline. Ten uzvaziuodavo ir daug lietuviu,
bet daugiausiai pilni. Po beveik dvieju valandu laukimo
mus sutiko paimti "marsrutinis" mikriukas, vaziuojantis i
Kauna. O mums ten kaip tik ir reikejo. Is vairuotojo
suzinojom, kad vokieciai ivede naujas taisykles
mikroautobusams su daugiau nei 5 vietomis. Jie turi
tureti keliones lapa, kuriame butu surasyti visi keleiviai.
Kiek ivaziavo i D, tiek turi ir isvaziuoti. Na, o musu
mikriukias zmoniu prisirinko Vokietijoje. Vadinasi -
nelegalas. Tad privaziave paskutine degaline Vokietijoje
mikriuku vairuotojai is Lenkijos iskviecia tokius pacius
nelegalius taksi, kurie keleivius perveza per viena
sienos perejimo punkta, o mikriukai pervaziuoja per kita.
Taksistai uz paslauga gauna 20 EUR. Vaziavome ilgai,
nes daznai sustodavome isgerti, pavalgyti, pasnausti,
pamankstinti kojas ir pan. Be to, nuvalyti tik parindiniai
keliai, o stai pvz. kellias nr. 60 (Kutno - Plockas ir t.t.)
atrodo baisiai. Visas apsnigtas, apsales, uzpustytas.
Vos prasilenkia du automobiliai.
Tad per para nuvaziavome nuo St. Galleno (CH) iki
Poznanes (PL).
Per Lenkija vaziavom 13 val., o nuo CH iki LT - 30 val.