Vilniaus autostopo klubas - istorija/papildymai

Nuo: Andrius Sytas
Data: 2002 balandžio 15 20:00
Tema: Vilniuje

pradejau rasyti, kur esu ir ka darau, tai ir baigsiu.

Dubrovniki-Vilnius, mazdaug 53 valandos, is ju 5,5 - miego. Taip, rezultatas prastas, bet pastovekite nuo debesu aptemusia diena ant Cekijos autobano merkianciame lietuje salia nesibaigiancio lokalu srauto ir nebesokinesit. Tuos kelis simtus km per CZ vaizvau kone visa diena.

Pirma naktis - Viena, antra - Varsuva. Nuo Varsuvos nebeskubejau.

Gyvas Red Bull'u, vandeniu, sokoladu ir adrenalinu. Daugiausia adrenalinu. Ir gana padoriu patiekalu Truckstope prie BRNO (taip, toje vienpuseje degalineje).

Atostogos oficialiai baigtos. Aciu Vladui uz kuprine, Andriui uz palapine, abi testa islaike puikiai. Dar aciu vaikinui, sudemonusiam Serbijos monastiriais - ideja paklaidzioti po juos pasiteisino. Einu miegoti.

Andrius

From: Andrius Sytas
Sent: 2002 balandžio 12 d. 15:34
Subject: Dubrovniki

Esu, kur parasyta. Cia grazu, ir jei nebuciu kiaurai perslapes (turiu galvoj KIAURAI PERSLAPES) po pasivaiksciojimu per yu/hr siena, butu net neblogai.

Cia, suprantate, juros klimatas - vakar nustabus saulelydis ir siltas vakaras, siandiena pila kaip is kibiro ir pucia vejas. Bet silta. Ir grazu.

Kroatai antsienos vel bande pakartoti sena tiruka "nema babki - nema kroatija, o savo visa electron kisk ten, kur saule nesviecia". Galu gale prasiverziau, bet nuotaika pagadino. Is keturiu kartu, kai mane teikesi tikrinti ant kroatu sienos, trecia karta bande neileisti.

Date: 2002 balandžio 9 d. 11:25
From: Andrius Sytas
To: VAK(a)onelist.com
Subject: [VAK] Naujienos is Kosovo

Linkejimai is Kosovo. Nepaisant visuotines paranojos Jugoslavijos puseje bei UNMIK'o (United Nations Mission in Kosovo, praktiskai tarptautine policija) pareigunu pasakojimu apie autostopininku laukiancius siaubus, gyvenimas ir autostopas cia neblogas. Vos ne kas trecia masina priklauso tarptautinei organizacijai, o vietiniai 600 EUR vidutini uzdarbi pasiekia butent darbuodamiesi tose organizacijoms.

Per pastarasias 6 dienas aplankiau 8 pravoslavu vienuolynus ir dvi istorines cerkves, dar po tris cerkves vaikstinejau Belgrade (is ju viena tkrai, tikrai didele), maciau Pacia Graziausia Pravoslavu Cerkve Pasaulyje (TM) Srem Kamenicoje, buvusiame patriarchato centre, taip pat dar du vienuolynus ant Fuscia kalno.

Keliones i Graikija atisakiau del laiko trukumo - po vienuolynus su ju arbatomis ir religinemis diskusimomis greitai nepalakstysi. Ketvirtadieni pro Kroatija ir Viena vykstu namo, pirmadieni tikiuosi buti darbe.

Zinau, kad visiems idomu, kaip tame Kosove. Te keliones chronologija, analize su izvalgomis parasysiu gryzes. GAl.

Ivaziavau vakar nakti su serbu pabegeliu, ant checkpointo is paziuros isiutes serbas pareikalavo paso, uzdave standartinius klausimus (atsakymai: litvanija, turizm, jado do monastiri srbske, student v litvanii, economics) ir nunese dokumentus pas sefa. Egzotika, matote. Tas sefas atrodo lyg, anot Radioshow, "ja za serba vojevavsy i v bosnijskich bab streliavsy". Visam postui stebint ilgai priekabiavo prie visko pradedant stampu ant vizos baigiant mano poziuriu i Lietuvos religija (ju tikinimu, ten gyvena tik pravoslavai), po to iskilmingai iteike pasa, dar iskilmingiau palinkejo daug sekmes ir paleido. Antroje checkpointo puseje esantis KFOR'as, jei teisingai supratau, tikrina tik vairuotojo dokumentus. Jie prisikabino prie jo bagazines turinio, taciau ne zodzio neuzsimine apie mane.

Ismete mani koki 10 km i Kosovo giluma, kur nesustojo ne viena is triju per valanda pravaziavusiu masinu. Nusibodo svarstyti, ar as vertas uzdirbti mazdaug trigubai daugiau nei trys praeiti vairuotojai kartu sudejus, tad nuejau miegoti, pirmasyk be palapines - galu gale pasiekiau vieta, kur nei zeme uzsalusi, nei dangus giedras. Tiesa, ta zeme - vieni akmenys, bet galima susistatyti kazka panasaus i kuno formas atitinkanti guoli.

Antra nakties saltis jau buvo nemalonus. Trecia pradejo lyti. Pasvarsciau, uz ka man taip, ir nuzingsniavau ieskoti pastoges. Pastaroji koncepcija buvo realizuota kaip dengta masinu aiksteles su neaiskia istiklinta buda, salia hidroelektrines. Visos budos durys buvo uzdarytos - ka gi, betono grindys tai betono grindys. Ir cia is uz stiklo islenda serbas. Woof, issigandau. "Muze tu spac?" [Purtoma galva] "Razumes? Spat?" [Linksi galva] "OK, hvala (aciu)".

Isitaisiau sekamas idemaus serbo zvilgsnio ir uzmigau.

Po kurio laiko pabudau nuo nestipraus triuksmo. Ziuriu, prie lango jau dviese, ruko, kazka sneka ir ziuri. Po kurio laiko uzdega sviesa aiksteleje, toliau ziuri. Ziuriu ir as. Malonu kazka veikti kartu. Baige rukyti nuejo nuo lango, atidziai mane stebedami (ir atidziai mano stebimi) isedo i greta stovejusia masina ir nuvaziavo. Sviesos neuzgesino. Aciu, serbai, aciu, dabar matysiuosi visiems pravaziuojantiems. Ech, ant sono ir labanakt. Bent iki atvaziuos situos pakeisianti pamaina pamiegosiu.

Ne taip paprasta - po kurio laiko vel triuksmas. Nauja pamaina? Paziures, pasistebes mieganciu pavidalu ir nueis savo keliais? Anaiptol, iskisus nosi pasidare akivaizdu, jog as esu pagrindine spektaklio zvaigzde. UNMIK'as asmeniskai. Cia gi Kosovas, jei pamatai ka itartino, issyk kviesk tarptautinius. Ech.

"What are you doing here?" "Sleeping". Ironija suveike, ledai prasilauze. Sneka kaip su zmogumi. Mano pasas buvo dar karta nuosekliai patikrintas (populiarus jis pastaruoju metu), man paaiskinta, jog as ne arestuotas, bet for my own safety mani nuvez i koki tais punkta. Fatalistiskas "OK" ant popieriaus, grazus siltas gultas grazioj siltoj arestineje mintyje.

Ne taip paprasta. Pakeliavome su "Toyota" dzipu (visi UNMIK'ai cia tokie), patekome i apsnerksta pastata, kur ant sienos kabancio keliakalbio plakato su mintim "be elite, join the kosovo police" deadline'as joinimui pasibaiges pries astuonis menesius. Apsileista, nevalyta, metosi cigareciu nuorukos. Ir smegenu plovimas, tipo, "ar tu zinai, kad cia vyksta karas, va dar sia nakti Kosovo Mitrovicoje (tas miestas nuo ten uz 20 km, ant mano kelio i Pristina) suzeide 18 UNMIK'ovcu, o dar kiek serbu? Lauk ryto, gausi transporta i Mitrovica, ten ka nors padarysim, blah blah blah". Cia dar serbu regionas, o ka darysi pas albanus? Kaip snekesi? Ar zinai, kad snekedamas serbiskai gali ilgai negyventi? etc. etc. etc. Buvau apsimiegojes, visko tiksliai neatsimenu, bet ir taip galima nuspeti. Antra vertus, jautesi pagarba keliautojui - mol, galvoju, kad durnas, jog kisi galva i kilpa, bet cia tavo decisionas.

Kontingentas tame punkte idomus - sefas is Bulgarijos, yra tipas is Rumunijos, Jordanijos, vietine verteja, dar keistuoliu. Svajakai siaip jau, tik sefa galima isivaizduoti kare, ir ta ne generolo vietoje. Po moralo parode i prieskambari, mol, sidi tu ir lauk ryto, kai ateis big sefas. Atsiprasiau uz sukeltus trouble'us, pasiemiau jau antra karta emergency budu sulankstyta miegmaisi, kuprine, ir isitaisiau miegoti. Po keliu minuciu apsigalvojau, ir po galva susikroviau visus daiktus - UNMIK'as tai UNMIK'as, bet nei tvarkos, nei saugumo nesijaucia. Buvo apie 4 nakties.

Apie 6:45 pradejo girdetis i darba ateinanciu vietiniu keliami garsai, dar po 20 minuciu buvau pazadintas - "Sorry, bet cia zmones renkasi, you have to wake up". No problem. Tuoj priejo ukrainietis, kaip supratau, butent tas big sefas, draugiskai pakalbejo, pasiteiravo, kiek jau keliauju, kur buvau, pasisiule pavezti iki Kosova Mitrovica ir ismesti ant kelio i Pristina. Bulgaras inirtingai aiskino apie pavojus, manes pareikalavo parodyti, kur yra ivaziuojant i Jugoslavija uzdetas stampas - sako, visa nakti ieskojo, nerado. Be jo man kosove gresia daaaaaaug problemu. Parodziau: uzdetas ant Jugoslavijos vizas. "ka, cia ne vengriskas stampas?" Parodziau vengriska isvaziavimo stampa. "a, tada, eee, ok".

Susipakavau ir isvykau su ukrainieciu. Savas, malonus svajakas, bet matosi, jog zino, ka daro, ir sugeba tai daryti. Incidenta Kosovo Mitricoje aiskino kaip "kriminalnyje bandy s politiceskom ottenkom" savivale - ju prispausti UNMIK'as nesiryzta, nes gresia politines problemos is vietos serbu lyderiu, mol, ko jus spaudziate serbus, o nemusate albanu? O tie kriminalai ipranto prie gero gyvenimo ir pradejo padegineti policijos masinas. UNMIK'o, tobis. Pakeliui isedo dar vienas ukrainietis, tarpusavy jie diskutavo, ar butu imanoma regione ivesti tvarka ir ko tam reiketu. Balkainai ir UN, amzina tragikomedija. ;/

Dar karta atpasakojau savo klaidziojimus. Paleido mane prie degalines. Do svidanija, lia lia lia, stabdau pirma masina. WV transporteris. Sustoja. "Pristina?" Ne, arcaiu. Iki Pristinos 34 km, nera ko prasideti su lokalais. Antra masina - trys zmones. Juoko delei pakeliu ranka. Sustoja. "Pristina?" "Yes". Easy. Very easy.

Ilipus pirmos emocijos buvo atsargumas - smegenu plovimas nors nestipriai, bet paveike. Stengiausi nepamirsti Irinos ir Romanovskio pasakojimu apie Turkija, kaip jiems vykstant i pietus vietiniai raudojo del ju motinu, kurios gedes toje BAISIOJE, NESAUGIOJE dalyje uzmustu atzalu. Istorijos galas - pietuose jie gavo karaliska priemima ir nuostaba, kaip ju nepapjove tie kiaules siaurieciai.

Priemimas masinoje buvo puikus. Chebra buvo is OCSE, puikiai kalba angliskai, noriai aiskina, koks Kosovas yra nepriklausomas ir kaip jie cia isrinks nepriklausoma nuo Serbijos ir pasaulio pripazystama vyriausybe, ir kaip jie jau nepriklausomi, ir kokie serbai negeri, ir ka tik tenori. Ir tai ne politikavimai salies uzkampyje prie arbatos, o atsakingo pareiguno zodziai. Siaip ar taip, jo uzsidegimas man patiko. Taikus toks, kryptingas, civilizuotas. Ir paremtas logiskais geopolitiniais argumentais. Whatever.

Pointas tas, kad buvau atvestas pas OSCE besidarbuojancia lietuve, gavau arbatos ir ekskursija i netoliese esanti vienuolyna, del kurio dar pries pora valandu buvau tikras, jog teks vaziuoti per vargus, slepiant nuo albanu keliones tiksla (viena vertus, neaisku, kiek saugu pripazinti susidomejima pravoslavais, kita vertus, nusibodo religiniai argumentai tema "jedina pravo vera - pravoslavije", kad ir apie kokia vera jie butu sakomi), galbut eiti pesciomis. Gi OSCE uz 15 minuciu nuo darbar rengia pasivazinejima i vienuolyna. Pastaruoju metu man sekasi. Labai sekasi.

From: Andrius Sytas
Date: 2002 balandžio 3 d. 21:27
Subject: Jugoslavija

Hey,
As Belgrade. Linkejimai.

Viza daraiu Budapeste. Tipai yra keturi (kainos Lietuvos pilieciams):

* transit ($25)
* double transit ($48)
* single entry ($25)
* multiple entry ($63 artais $68)

Transit duoda teise buti 5 dienas, single entry man be problemu dave 30 dienu. Abiems jokiu dokumentu nereikia, padaro per kelias minutes. Kitu tipu salygu neklausinejau.

Ambasados adersas rya Budapest in Your Pocket arba internete, vaziuoti geltonu metro iki Hosok ter, ir eiti i pirma pastata po desine ziurint i aikstes puse. Iejimas i konsulata kitoje pastato puseje.

Autostopas jugoslavijoje neblogas. Ant sienos Visa Electron ne argumentas, kad turi pinigu, bet pateikus teisingus argumentus patekti imanoma ir turint tik ja.

Bankomatai yra tik Belgrade (ir, atrodo, Novy Sade, bet del to negarantuoju). Juos isjungai iki 21:00 (arba tai, arba vakar buvo labai nesekminga diena). Parduotuves ir barai kortele aptarnauja retai ir nenoriai.

Internetas kainuoja 60 dinaru uz valanda (apie 3.33 lt - pigiau nei Takas). Visos kainos mazesnes nei Lietuvoje. Hotel Slavonia (vietiniame hotel Lietuva atitikmenyje) studentams duoda kambari uz 11.5 USD. Kambarys nekoks, bet lova, siltas vanduo is duso ir stogas yra. Duoda ir pusrycius (kiausiniene su arbata ir bandelemis). Studento korteles parodyti neprase.

Alus cia prastas. Zmones teisingi. Mieste ziureti nelabi yra i ka. Nuotaika gatvese nuostabi.