Vasara! Triūsti kolektyviniame sode ar grūstis sausakimšoje Palangoje?! Geriau jau megzti kojines žiemai. O štai aš neturiu pinigų siūlams, todėl renkuosi, kas pigiau, — važiuoju pasižmonėti į Europą.

Dabar, kai į Šengeno sutarties valstybes nebereikia vizų, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją ar kurią kitą savo svajonių šalį gali išmaišyti skersai išilgai, pasirūpinusi vos vienu kitu popieriuku, įrodančiu, jog neketini ten nelegaliai įsidarbinti ar prašytis politinės pabėgėlės statuso. Idealiausiai tinka visokių pažįstamų ar draugų draugų patvirtinimai, kad važiuoji paviešėti pas juos. Talpi impregnuota kuprinė, speciali piniginė su vienu kitu franku, marke, doleriu — ir į trasą! Tik būtinai pasiimk draugą. Nors viena iš pagrindinių tavo kelionės priežasčių — nuodugniai išstudijuoti prancūzų, italų, vokiečių ir kitokių nacijų atstovų bučinių skirtumus bei bendrybes, su draugu būsi daug saugesnė nei su drauge.
Gal autostopu nesi nė kilometro nukeliavusi, tačiau vadovaudamasi šiais COSMO patarimais tapsi tikra tranzo liūte.

Pirmiausia išsirink kelionės autostopu tipą

Turistinė kelionė autostopu. Neskubėdama dardi siaurais keliukais. Tau maga viską sužinoti, viską pamatyti. Nė vieno miesto miestelio nepalieki neišžvalgiusi įžymybių. Naktis leidi jaunimo nakvynės namuose netoli miestų centrų. Sumokėjusi 10—15 dolerių (40—60 Lt), gauni lovą ir pusryčių.
Tokią prabangą sau gali leisti tik pasiturintys autostopininkai. Tad jei tavo kišenėse švilpauja vėjai, ypač patogu turėti nedidukę, apie 2,2 kg sveriančią, palapinę. . Susirandi kokią pievutę, pasistatai palapinę — ir saldžių sapnų. Vis dėlto nakvynės vietą atidžiai ištyrinėk. Prisiekęs tranzuotojas Mindaugas Juozapaitis pasakoja, kad kartą jį, su draugu Laimonu miegantį palapinėje prie Balatono ežero (Vengrija), pažadino keistas triukšmas. Išlindę vaikinai nustėro: aplinkui kilo ir leidosi… lėktuvai. Pasirodo, jie apsinakvojo mažų lėktuvų aerodrome. “Įsivaizduoju, kas iš mūsų būtų likę, jei vienas kuris būtų nusileidęs ant palapinės…” — sako Mindaugas.
Tranzas vietoj traukinio. Jeigu neturi daug laiko ir esi numačiusi konkretų kelionės tikslą, jokiu būdu nenukrypk nuo kelio. Neužsuk į jaunimo nakvynės namus, nes sugaiši daug brangaus laiko, — Europos šalių greitkeliai yra 10—50 km nuo miestų, o tie nakvynės namai būna netoli miestų centrų. Taigi. Nakvoti teks tik palapinėje ir mašinose. O kelio dulkes už tam tikrą mokestį galėsi nusiplauti degalinių dušuose arba nemokamai “McDonald’s” restoranuose.

Kaip apsirengti?

Nemanyk, kad tranzuotoja turi atrodyti kaip kokia valkata. Suplyšę seni džinsai, ištąsytas megztinis ir išaugtiniai brolio sportiniai bateliai gal ir tinkamiausi tokiai kelionei, tačiau tai atbaido net tolerantiškiausius vairuotojus! Jie tiesiog išsigąsta, kad išpurvinsi jų automobilius. Merginas bei poreles vairuotojai ir taip pasisiūlo pavežėti gerokai dažniau nei vaikinus.
Tad kaipgi apsirengti? Turi atrodyti nei apsileidusi, nei įžūli. Žinoma, patogiausi — džinsai bei ryškūs marškinėliai, kad į tave jau iš tolo atkreiptų dėmesį. Taip pat nepamiršk, kad gali tekti tranzuoti naktį, tad pasirūpink ne tik atšvaitais, bet ir šviesą atspindinčiomis juostomis ant drabužių. Būtina pasiimti ir kitus džinsus bei batus — geriausia ne naujus, o jau padėvėtus paavėtus. Taip pat keletą porų marškinėlių ir apatinių. Nepamiršk į kuprinę įsimesti ir nedaug vietos užimantį neglamžų, bet puošnų drabužį, — pavyzdžiui, trumpą trikotažinę suknelę: tu juk neketini visąlaik tik aplink statulas vaikščioti ir muziejuose kultūrintis, taip ir nepatikrinusi, ar legendos apie audringas naktis Europos naktiniuose klubuose nėra prasimanymas. Keliaujant būtini ir šiltas, dar geriau — labai labai šiltas megztinis, vilnonės kojinės ir tranzuotojų nykštuku vadinamas polietileno lietpaltis arba tiesiog polietileno gabalas (kad neperšlaptumei, užklupta rūko ar lietaus). Skėtį vis dėlto palik namie.

Ką kimštis į kuprinę?

Duonos gruzdintuvę ir elektrinį virdulį taip pat gali drąsiai palikti namie kartu su kalnu mišrainių, rūkytų vištų ir sumuštinių, nulaistytų mamos ašaromis. Maistą kraukis atsižvelgdama į šalies, kurion esi nutarusi vykti, ekonomikos būklę. Jei tai Slovakija, Čekija ar Vengrija, nepersistenk, maistas ten daug pigesnis nei Lietuvoje, todėl labiau apsimoka produktus pirkti keliaujant, o ne vežtis iš namų. Bet jei išsiruošei Vokietijos ar juo labiau — Švedijos link, maisto imk daug. Prisikrauk košių, sultinių pusgaminių: jie lengvi, neužima daug vietos, be to, juos paprasta paruošti. Įsigyk ir nediduką indą vandeniui kaitinti — garuojanti vakarienė visada bus garantuota. Taip pat konservų. Tik nepadaugink. Kelionėje beveik nevalgoma, tik daug geriama, todėl turėk pusantro litro talpos butelį gėlo vandens. Dėl visa ko įsimesk ir buteliuką kokio nors ugninio skysčio, pavyzdžiui, brendžio. Tik šiukštu nevartok jo nuotaikai praskaidrinti: jis geriamas tik kaip vaistas. Beje, kitokių vaistų kai kurie prietaringi tranzuotojai iš viso nesideda, mat tiki, kad gali prisišaukti ligą.

Paplentėje

Jei trauki į Vakarus, paprašyk draugų, kad paryčiais nuvežtų prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, nes kaip tik 6—7 val. iš ten pajuda automobilių pirkliai. Jei pasiseks — tiesiai iš Lietuvos atsidursi reikiamoje vietoje, todėl stebėk automobilių numerius ir turėk lapų, ant kurių galėtum ryškiai užrašyti kelionės tikslą. Žinoma, jei važiuoji į Paryžių, nerašyk iš karto: “Paris”, nes tau iš pradžių reikia bent jau iki Berlyno nusigauti. Tik nelipk į mašiną, kuri tave gali pavežti vos iki Lenkijos — tarp tranzuotojų sklando legendos apie šios šalies nedraugišką požiūrį į pakelių “balsuotojus”. Žodžiu, artimiausia tavo stotelė turėtų būti Berlynas. Beje, prieš iškeliaudama įsigyk itin tikslų kelių žemėlapį, kad galėtum orientuotis, kur iš tikrųjų esi. Tame žemėlapyje turėtų būti nurodytos ir degalinės, automobilių aikštelės, nes tranzuoti tiesiog paplentėje griežtai draudžiama, o tu juk nenori nemalonumų su policija? Be to, Vakarų Europos greitkeliais visi lekia lyg pašėlę, tad stypsok nestypsojusi — vis tiek nestos.

Kaip tranzuoti

Pamiršk pasenusius mitus, kad kol vienas “balsuoja”, kompanija slepiasi krūmuose. Vairuotojas gali įsižeisti, tiesiog užtrenkti prieš pat nosį dureles ir nuvažiuoti. Tikri tranzuotojai ne tik visi išsirikiuoja ant kelio (patogiausia, kaip jau žinai, tranzuoti po du), bet ir visus turimus daiktus sukrauna matomoje vietoje.
Stabdant automobilį reikia ne mosuoti, kaip kviečiant taksi, o laikyti ranką ištiestą, sugniaužus kumštį, tik nykštį iškėlus (t.y. rodant ženklą “gerai”). Jei kalbėsiesi, dairysiesi, knisiesi kuprinėje, savo šansus ką nors sugauti sumažinsi daugiau nei per pusę. Žinoma, visą laiką šypsodamasi po kelių valandų nutirpusių žandikaulių nebenulaikytum, bet žiūrėk tik pirmyn, nutaisiusi kuo valiūkiškesnį ir mielesnį veidelį. Vairuotojas turi suprasti, kad su tavimi bus smagu važiuoti. Na, dėl ko gi dar jis turėtų tau sustoti? Juk žino, kad pinigų negaus. (Vairuotojai, prašantys užmokėti už kelionę, neturi žalio supratimo apie tranzą arba yra visiški atlėpausiai, manantys pasipelnysią iš vargšų studentų. Tokius gali drąsiai siųsti velniop.) Tačiau šventa ir neginčytina kiekvieno save gerbiančio tranzuotojo pareiga — visomis išgalėmis bendrauti su vairuotoju: jį visaip juokinti, linksminti, pasakoti istorijas iš savo kelionių ir su didžiausiu susidomėjimu bei užuojauta klausytis apie jo despotę žmoną, įkyrią uošvę, išdykusius vaikus energingai pritarti jo požiūriui į politiką.
Kelionėje svarbu ir įžūlumas. Kaip tik jis daugelį kartų yra išgelbėjęs Pietus skersai išilgai beveik be skatiko kišenėje išmaišiusį studentą Mindaugą Balčiūną. “Girdėjome, kad Rumunijoje ir Graikijoje vairuotojui reikia mokėti tiek, kiek kainuoja autobuso bilietas, bet tik labai maloniai visiems dėkojome — apsimesdavome nieko nežiną”, — sako jis.

Kelionės išlaidos

Iš anksto apskaičiuok, kiek kelionė kainuotų. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko ir kokiose šalyse rengiesi būti. Pinigų reikės maistui, visuomeniniam transportui, pramogoms ir t.t. Susižinok apytiksles kainas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje butelis pieno — 7 Lt, o butelis vyno — 5 Lt. Būtų idealu, jei pinigų pakaktų kelionei namo traukiniu. Aišku, gali grįžti tuo pat būdu, kaip ir atvažiavai, bet… Visko būna.
Pinigus laikyk kuo arčiau kūno. Juodojo humoro mėgėjas, tačiau nepakeičiamas patarėjas tranzavimo klausimais Paulius svarsto: “Jeigu būčiau mergaitė, tranzuodamas pinigus laikyčiau tokioje piniginėje, kuri pakabinta ant kaklo atsiduria maždaug ties ta vieta, iš kur kojos dygsta. Nes tą vietą pasiekus pinigai nebesvarbu, taigi jiems ten saugiausia”.

Ko taip bijo mamos