"Keliauti autostopu yra blogai tik dviem atvejais - kai nėra automobilių arba kelio", - ši frazė priklauso vienam iš Sankt Peterburgo autostopininkų lygos lyderių Aleksejui Vorovui. Jau nieko nestebina, kad pakelėse, ypač atšilus orams, stoviniuoja vaikinai ir merginos, stabdantys pakeleivingus automobilius. Jie dar vadinami "tranzuotojais". Lietuvoje veikia du jų klubai - Vilniuje "VAK" bei kauniečių "Kelio broliai". Pastarasis susikūrė prieš dvejus metus ir dabar vienija apie 30 bendraminčių, kuriems kelionės autostopu ne tik sutaupo pinigų, bet ir asocijuojasi su romantišku gyvenimu kelyje. Be to, dažnai rengiamos autostopininkų varžybos. "Kelio brolių" įkūrėjas KTU studentas Arūnas Požėra pasakojo, jog dažniausiai klubo nariai bendrauja per "Internetą" - vyksta diskusijos, dalijamasi patirtimi, patarimais. Be to, klubo nariai gali naudotis duomenų baze, sukaupta apie keliones autostopu. Kartu su Kijevo, Maskvos, Sankt Peterburgo autostopininkais kauniečiai bei vilniečiai yra įkūrę Tarptautinę autostopininkų asociaciją.

Tarp "tranzuotojų" yra ir šešiasdešimtmečių

   "Kelio brolių" narių amžius svyruoja nuo 16 iki 35 metų, tačiau tai nėra riba. Pavyzdžiui, Vilniaus klube yra vienas narys, kuriam jau daugiau nei šešiasdešimt, bet tai jam nesutrukdė užpernai autostopu nukeliauti į Norvegiją. Vienam iš Sankt Peterburgo autostopininkų lygos lyderių taip pat per keturiasdešimt, o jis pakeleivingais automobiliais yra nukeliavęs daugiau nei 1 mln. kilometrų. Žinoma, vis dėlto daugiausia tokiu būdu keliauja moksleiviai ir studentai. Pasak A.Požėros, vos 20 procentų iš jų, pradėję dirbti, liks autostopininkais. Jis pats taip keliauti pradėjo būdamas ketverių ar penkerių: "Su dvejais metais vyresniu draugu vaikščiojom šalia gamyklų. Paskui išėjome į plentą. Laikas "spaudė", tad nusprendėme stabdyti automobilius. Vienas sustojo ir parvežė mus namo". Arūnas šypsojosi prisiminęs tą nuotykį, juolab kad tėvai apie jį sužinojo vos prieš trejus metus. Dabar jau taip keliauja ne tik studentai, bet ir moksleiviai - tai jau nieko nestebina. Prieš didesnį koncertą Vilniuje autostrada tiesiog nusėta jaunimo. Arūnui atmintin įstrigo baigiamasis "Foje" koncertas, kai kelyje pakeleivingus automobilius vienu metu stabdė daugiau nei šimtas žmonių.

Nei draudžiama, nei leidžiama

   Lietuvoje "tranzuoti" nei draudžiama, nei leidžiama. Atrodytų, kas gali uždrausti stabdyti automobilius, tačiau vairuotojams problemų vis dėlto iškyla. Dažnai jaunimėlis stovi tokiose vietose, kur automobilis sustoti negali. Tad vairuotojui tenka pasirinkti, ar rizikuoti ir paimti pakeleivius, ar ne. Būta atvejų, kai geranoriškus vairuotojus suskubdavo nubausti kelių policininkai. A.Požėra sakė, jog vienas iš jų organizacijos tikslų - ateityje įteisinti kelias vietas, kur būtų drąsiai galima stabdyti automobilius.

Romantika ir rizika

   Paklaustas apie nuotykius keliaujant, A.Požėra šypsojosi, nes jų labai daug. Beveik kiekviename susitikime liejasi istorijos: kartais liūdnos, kartais įžūlios ar pavojingos, o kartais tiesiog linksmos. Arūnas dar ir dabar prisimena, kaip prieš kelerius metus birželio 9 dieną keliavo automobiliu, vairuojamu neblaivios panelės. "Ji spaudė sankabos pedalą, o man teko junginėti bėgius. Paskui ją sustabdė policininkai, o mums buvo pasakyta: "Turbūt supratote, jog jau negalėsit keliauti", - prisiminė pašnekovas. Kitų "tranzuotojų" istorijos taip pat neleidžia nuobodžiauti. Kartą Prahoje lietuvaičiai nusprendė pernakvoti remontuojamame pastate. Jiems miegant, subėgo ginkluoti pareigūnai su šunimis, sustatė prie sienos, pradėjo tikrinti. Pasirodo, lietuviai "apsigyveno" remontuojamame Austrijos ambasados pastate... A. Požėra neslėpė, jog keliauti autostopu dažnai rizikinga. Pvz., po koncerto Vilniuje vienas vairuotojas, paėmęs pakeleivius, važiavo priešinga autostrados kryptimi ir taip gąsdino kitus vairuotojus. Keleiviams linksma taip pat nebuvo, juolab kad nuo vairuotojo trenkė gana stiprus alkoholio kvapas. Nors ši kelionė ir baigėsi griovyje, laimė, niekas nenukentėjo. A. Požėra neprisiminė atvejo, kad klubo nariams kelionė baigtųsi tragiškai. Tiesa, kartkarčiais kriminalinėse suvestinėse pasirodo pranešimų apie apiplėštus "tranzuotojus" ar išžagintas merginas. Tuo tarpu Rusijoje pasitaiko ir mirtinų atvejų, kai avarijose žūva ir "tranzuotojai". Prieš ketverius penkerius metus taip nutiko net per autostopininkų varžybas. Automobilis trenkėsi ir "tranzuotojas" mirtinai susižalojo, o jo kūnas atsidūrė po medžiu. Iš pradžių, atvykę milicininkai, pagalvojo, jog jaunuolis žuvo...iškritęs iš medžio. Kad ir kokie pavojai tykotų kelyje, tai neatbaido autostopininkų, keliaujančių taip ne tik Lietuvoje, Rusijoje, bet ir Vakarų šalyse.

Į Rygą išgerti kavos

   Arūnas šiemet kartu su kitais draugais ketina patraukti Portugalijon. Ilga kelionė? Jis tik šypsosi, nes autostopu dažnai keliaujantys žmonės atstumus suvokia visai kitaip. Kaip pavyzdį jis pateikė kelionę į Latvijos sostinę. Neretai savaitgalį šauna mintis čia apsilankyti. "Ryte išvažiuoji ir per tris valandas atsiduri Rygoje. Išgeri kavos, pasivaikštai po miestą, o vakare grįžti į Kauną. Gal kitiems ir atrodo, kad nukeliauti į kaimyninės valstybės sostinę reikia daug laiko, tačiau ši kelionė trunka trumpiau nei į Zarasus ar Ignaliną, nes čia keliuose eismas nėra intensyvus", - sakė jis. Paklaustas, ar nepiktina, kai vairuotojai paprašo susimokėti už kelionę, atsakė, kad yra puiki frazė, šiai situacijai apibūdinti: "Ne bėda, kad vairuotojai prašo pinigų, bėda, kad atsiranda "tranzuotojų", jų duodančių", - sakė Arūnas. Tad autostopininkams tenka išsisukti iš šios keblios situacijos. Prisimena vienos kolegės pasakojimas, kai būdama studentė ji keliaudavo autostopu. Vairuotojui paprašius pinigų, ji paklausdavo, o kur bilietai? Nėra bilietų, nėra pinigų.

"Kelio broliai" kelyje išsiskiria