AUTOSTOPAS – REALAUS GYVENIMO AROMATAS

Praėjusį šimtmetį JAV gimęs, Dž.Keruako bestselerio “Kelyje” dėka tapęs nauju keliavimo būdu, buvęs labai populiarus apie 80 – uosius praėjusio šimtmečio metus Vakarų Europoje ir vis labiau populiarėjantis keliavimo būdas Lietuvoje. Tai pats ekonomiškiausias, turiningiausias ir pakankamai greitas kelionės variantas.
Lietuvoje autostopo aistruoliai yra susibūrę į autostopo klubą VAK (Vilniaus autostopo klubas). Tai vienintelis autostopo klubas Lietuvoje, gyvuojantis jau 7 metus.

APIE VILNIAUS AUTOSTOPO KLUBĄ

Norintieji tobulėti ir tapti profesionaliais tranzuotojais, susirasti kelionės partnerį, sužinoti reikiamos informacijos, susiranda Vilniaus autostopo klubą. Šiuo metu klube yra 23 nariai, iš kurių 1 užsienietis, patyręs autostopininkas olandas Robertas Prinsas. Nemažai klubo narių studijuoja arba gyvena užsienyje, todėl aktyviai klubo veikloje nedalyvauja.
Klubas organizuoja autostopo varžybas, tarptautines konferencijas, sąskrydžius, dalyvauja ekspedicijose ( ekspedicija vadinama kelionė į valstybę, kurioje dar nė vienas klubo narys nesilankė).
Klubo nariai per 7 metus autostopą išbandė jau daugiau kaip 60 pasaulio valstybių. Tarp įspūdingiausių kelionių yra kelionės į Japoniją, Iraną, prie Baikalo ežero. Aplankytos egzotiškos šalys: Marokas, Egiptas, Jordanija, Sirija. Europoje liko tik viena kita “balta dėmė”.
VAK nariai dažnai organizuoja apmokymus naujokams, dar nepatyrusiems autostopininkams. Apmokantieji yra prityrę keliautojai, kurių tranzavimo stažas nemažesnis kaip 5 tūkstančiai kilometrų. Dažno vakiečio stažas viršija 40 – 50 tūkst. km.
Studentaujantys autostopininkai dažniausiai keliauja po Vakarų Europą. Į šias šalis nereikalingos vizos, be to nukakti labai lengva, į Vakarų Europos šalis iš Lietuvos vyksta pakankamai didelis srautas transporto.
Baigę studijas, vyresni autostopininkai dažniau renkasi Rusijos bei Azijos kelius. Ypač mėgiamos islamiškos šalys – Iranas, Sirija, Pakistanas. Čia žmonės labai svetingi ir vairuotojai stoja net nestabdomi. VAK nariai nėra išbandę autostopo Pietų Amerikos ir Australijos žemynuose.

AUTOSTOPO VARŽYBOS

Autostopas gali būti ne tik keliavimo būdas, bet ir sportas. Sportinio autostopo pradininkais yra laikomi Sankt Peterburgo autostopo lygos autostopininkai. Lietuvoje autostopo varžybos rengiamos nuo 1987 m. Svarbiausios VAK rengiamos kasmetinės autostopo varžybos – “Baltija”. “Baltijos” varžybų trasa dažniausiai driekiasi per Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Kaliningrado srities, kartais Estijos teritorijas. Trasos ilgis neviršija 1200 – 1300 km. Kad būtų didesnis praeinamumas, maršrutas sudaromas taip, kad butų galima važiuoti ne vienu keliu. Varžybos trunka dvi dienas. Per jas varžybų dalyviai turi atsižymėti keliuose kontroliniuose punktuose ir laiku grįžti į finišą. Dalyviai turi laikytis įvairių taisyklių. Pažeidus jas taikomos nuobaudos.
Varžybos būna įvairios: asmeninės, porų, komandinės, nacionalinės arba tarptautinio lygio (aplink Europą, aplink pasaulį). Varžybose aplink Europą ir aplink pasaulį yra dalyvavę ir VAK nariai.
Keliavimas autostopu ir varžybos – visiškai skirtingi dalykai. Varžybose praverčia patirtis, tam tikros gudrybės. Besivaržant apima neapsakomai didelis azartas kuo greičiau pagauti pakeleivingą automobilį ir pasiekti kontrolinį punktą.
Daugiausia varžybų organizuoja Rusijos autostopininkai. Per metus jie surengia ne vieną dešimtį varžybų.
Rusai taipogi lenkia visus autostopo klubų skaičiumi. Tai ir “Autostopo mokykla”, “Autostopo meistrų gildija”, Maskvos, Sankt Peterburgo bei daugelio kitų miestų autostopo klubai.
Autostopininkai skirstomi į profesionalus, norinčius jais tapti bei “tiulenius” (rus. – ruonius). Šis terminas buvo pasiūlytas Rusijos autostopininkų, kurie taip pavadino nemokšas tranzuotojus užpuolančius vairuotojus kaip ruoniai.
Autostopininkas profesionalas atidžiai pasiruošia kelionei, numato kada bus kokioje vietoje, keliauja tiksliai pagal savo sudarytą maršrutą, žino tam tikros kelionės specifiką. Svarbiausia bet kaip tranzuoti – patirtis ateina su laiku.
Autostopininkai netgi turi išvedę tam tikrą formulę, pagal kurią galima nustatyti ar esi tiulenis ar jau nebe.

KODĖL KELIAUTI AUTOSTOPU?

Be abejonės – autostopas pigiausias būdas keliauti. Stovi iškėlęs ranką, ir važiuoji pakankamai greitai be jokio mokesčio. Taip keliaujant sutinkama daugybė įvairių žmonių, kurie pasako apie įdomiausias vietas ir dalykus, kurių nerasite jokiame turizmo gide.
Kelionės autostopu ne visada būna lengvos. Niekada negalima būti tikru, kad mašina greit sustos ir vairuotojo pasirinkti negalima.
Kodėl keliauti autostopu, o ne su turizmo firma? Keliaudami autostopu mes važiuojami tose pačiose mašinose, kaip ir vietiniai gyventojai, valgome tą patį maistą kaip ir vietiniai gyventojai, bandome kalbėti ta pačia kalba, nors jos ir nemokame. Vieną naktį nakvojame lūšnoje pas vargšą, kitą naktį viloje pas turtuolį milijonierių.
Vakarų Europos greitkeliai, Rusijos “zimnikai”, Sibiro platybės, tropiniai lietūs ir vėjas dykumose. Apelsinai kovo mėnesį, dantis geliantis kalnų šaltinio vanduo, saulėtekiai ant visų jūrų krantų, tikri moskitai JAV džiunglėse ir šiaurės pašvaistė Norvegijos užpoliarėje – realaus gyvenimo ir kelionių aromatas. To negali pasiūlyti jokia turizmo agentūra.
Geras tranzavimas – tai menas, kaip pateikti save, kad vairuotojas sustotų greičiau, kaip atskirti patikimus, geranoriškus vairuotojus, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kaip atsirinkti geriausią poziciją ir laiką.
Prieš pradedant keliauti autostopu reikia atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
Amžius. Nepatyrę keliautojai pradeda nuo savo šalies kelių, važinėja tradiciniu maršrutu: mokykla – namai – pajūris. Jauni žmonės pradeda tranzuoti nuo 17 – 18 metų.
Dauguma po studentavimo metų “surimtėja” ir nebetranzuoja, tačiau yra ir amžinų autostopininkų, bet tik vienetai. Jaunam žmogui greičiau sutranzuoti yra didesni šansai nei vyresniam.
Išvaizda. Vairuotojas, kuris mato jus stovint ant kelio turi tik kelias sekundes apsispręsti stoti ar ne.
Dauguma vairuotojų sustos žymiai greičiau jei būsite tvarkingai apsirengę, jauni ir išsiskiriantys iš aplinkos. Geriausia apsirengti ryškia apranga – geltona ar raudona.
VAK nariai turi specialus, ryškiai geltonus kombinezonus, pritaikytus tranzuoti ir naktį ir žiemos metu. Vairuotojai matydami tokius įdomius, kartais kareivius ar kelininkus primenančius keliautojus susidomi ir sustoja dažniau. Be to, vaikinas ir mergina – geriausia autostopininkų kombinacija. Kur kas ilgiau laukti teks vaikinų porai. Dauguma vilkikų vairuotojų gali paimti tik vieną keleivį, todėl keliauti vienam dažnai yra pravartu.
Bagažas. Su savimi verta turėti kuo mažiau krovinio. Verta pasiimti tik reikalingiausius daiktus, bei maisto kelioms dienoms. Vasarą krovinio svoris labai palengvėja, nebūtina imti palapinės ir šiltų drabužių. Patyrę autostopininkai keliauja su 20 l talpos kuprinėmis, kuriose telpa ne tik maistas, drabužiai, bet ir miegmaišis bei palapinė.
Eismas. Paros laikas. Didžiausias eismas būna rytais, po pietų ir vakarais. Savaitgaliais, atostogų pradžioje ir pabaigoje tranzavimas nėra labai sėkmingas, kadangi daug šeimų važiuoja pilnomis mašinomis.
Tolimųjų reisų vilkikai yra idealus variantas tolimam pavėžėjimui. Dauguma jų važiuoja toli, darydami tik trumpus retus sustojimus.
Nuo 4h ryto iki vidurnakčio dauguma vilkikų yra kelyje. Išskyrus sekmadienius. Su vilkikų vairuotojais dėl pavėžėjimo galima susitarti greitkelių degalinėse, greitkelių poilsio aikštelėse.
Važiavimas vilkikais yra naudingas tuo, kas visi jie stoja vilkikų poilsio aikštelėse ir vairuotojai racijų pagalba gali surasti kitą vairuotoją. Vilkikų vairuotojai yra linkę paimti pakeleivių, kad nebūtų nuobodu važiuoti ir neužmigtų prie vairo.
Stabdant naktį būtina stovėti apšviestose kelio vietose, bei vilkėti ryškia apranga su atšvaitais.
Geras tranzavimas neįmanomas be gero žemėlapio, nebent žinotumėte kelių sistemą atmintinai. Keliaujant po Europą geriausias variantas – “Shell” atlasas.

ALTERNATYVOS AUTOSTOPUI

Lokomotyvostopas. Tai nėra taip neįmanoma negu gali atrodyti. Aišku, jei bandysite stovėti ant geležinkelio bėgių ir stabdyti traukinį vargu ar mašinistas sustos dėl jūsų. Lokomotyvostopas labiausiai paplitęs Rusijoje, kur tolimuosiuose rytuose ir Sibiro platybėse pasibaigia keliai ir toliau keliauti galima tik traukiniais, oro ir vandens keliais. Geriausia keliauti krovininiais traukiniais, nors jie neturi pastovaus grafiko. Tačiau tai galima sužinoti geležinkelio stotyse. Norint keliauti traukiniu nemokamai reikia paprašyti mašinisto ar galėtų jis priimti ir pavėžėti. Pagal taisykles mašinistai negali priimti pakeleivių, tačiau kartais pavyksta.

Hidrostopas. Tai nemokamas keliavimas pakeleivingais upių ir jūrų laivais. Taip pat dažniausiai naudojamas Rusijoje, bei Pietryčių Azijoje. Įvairios iškasenos, kroviniai į tolimus kraštus gali būti atgabenti tik oro ir vandens keliais. Tuo pasinaudoja ir keliautojai. Tereikia susirasti pakeleivingą laivą ir bandyti į jį įsiprašyti. Norint keliauti į kurią nors šalies ar žemyno vietą, labiau tinka upių keliai, norint keliauti iš vieno žemyno į kitą – geriau vykti į didelį uostą.
Jūros laivų vidutinis greitis 300 – 500 km per dieną, tuo tarpu kelionė laivu upėmis gali užtrukti labai įvairiai, priklausomai nuo upės ypatumų 50 – 300 km per dieną.

Aerostopas. Tai sunkiausiai įgyvendinamas nemokamo keliavimo būdas. Lėktuvų bazėse galima susirasti lėktuvo pilotą, kuris ruošiasi skristi ir bandyti įsiprašyti į lėktuvą. Rusijos autostopininkai aerostopu yra perskridę visą Rusijos teritoriją.

AUTOSTOPO REKORDAI

Per visą gyvenimą nuvažiuotas atstumas: 1mln. 130 tūkst. km
Aleksejus Vorovas – Sankt Peterburgo Autostopo lygos (PASL) prezidentas. Tai dar negalutinis rezultatas, nes A.Vorovas vis dar aktyviai važinėja autostopu.

Ilgiausia distancija nuvažiuota autostopu per 24h: 2777km.
Pavel Trčala iš Čekijos. 1998 m. Maršrutu Majamis – Savana – Columbia – Ašvilis – Tenesis – Toledo – Indiana – Ilinojus.

Toliausias pavežimas su vienu automobiliu: 7107 km.
L.Gordonas iš Australijos. Maršrutu: Š.Airija – Airija – Škotija – Anglija – Velsas – Prancūzija – Andora – Ispanija.

Didžiausias greitis: 285 km/h.
T.Wetzel iš Vokietijos.
Rekordas pasiektas tarp Hanoverio ir Hamburgo

Didžiausia pinigų suma gauta iš pavežusio vairuotojo: 500 DEM
Š.Šišič iš Olandijos