Atrakcija, būtinybė ar tiesiog liga?

Šaltinis: Laikraštis "Savas"
Publikacijos data: 1999 m. kovo 23 d.
Autoriai: Roma Venslovaitė, Kristina Radzevičiūtė.

Tranzavimas. Dažniausiai tranzuoja jauni žmonės. Didžioji jų dauguma - studentai, aplinkinių žinomi kaip neturintys atliekamų litų.
Tiesa, pakelėse galima pastebėti močiutę, nesulaukusią autobuso ar senioką, taupantį litą “Primos” pakeliui. Visus stovinčius pakelėse su ištiesta ranka galima suskirstyti į santūriai laukiančius kol vairuotojas juos pastebėjęs stabtels ir į audringai mojuojančius rankomis, plakatais, netgi šokančius polką. Beje pastarųjų gerokai mažiau ir jiems sekasi kur kas geriau. Panašiai “elgiasi” ir vairuotojai: vieni iš jų sėdi lyg į burną vandens prisisrėbę ir visą kelią neprataria nei žodelio, kiti priešingai - vos paėmę bendrakeleivį tuoj pat pradeda pokalbį. dažniausiai įprastomis frazėmis: “Kur važiuoji? Kodėl tranzuoji? Ar nebijai?”
Pabendravus su keliaujančius autostopu, išryškėja, kad jų paskatos įvairios. Visi žino, kad tranzavimo esmė - nemokamai persikelti iš taško A į tašką B. Paskaičiuokime: bilietas iš Kauno į Klaipėdą kainuoja apie 25 litus. Tai beveik pusė dėžės alaus arba dvi rūkytos dešros. Jei alus ir dešra nedomina, paskaičiuokite kiek paskaitų konspektų galėtumėte atsišviesti. Galima važiuoti traukiniu ir pasinaudoti iškovota 50 procentų nuolaida,bet daugeliu atvejų kelionė yra nepatogi (prisiminkime kietas medines sodynes, bildesį ir karštį arba šaltį - priklausomai nuo metų laiko). Beje traukiniai važiuoja ne taip ir dažnai. Dar viena tranzuotojų vertinama autostopo savybė - nereikia derinti prie kažkieno sugalvotų tvarkaraščių. Kartu tai ir minusas, nes niekada nesi tikras ar laiku pasieksi reikiamą tašką. Neigiamų savybių savybių yra ir daugiau. Ir kur kas rimtesnių - niekada nežinai kas tavęs laukia įsėdus į automobilį. Būtent tai ir atbaido daugelį norinčių išbandyti šią nemokamą transporto rūšį. Net ir vairuotojai dažnai stebisi merginų (o ypač jei ji važiuoja viena) nepabūgusių sėsti į pakeleivingą automobilį, kurio vairuotojas visiškai nepažįstamas.  Tad kas gi skatina rizikuoti? Ar tikrai tik dėl kelių litų rizikuojama savimi? Vis dėlto ne. Juk tranzavimas - tai galimybė sutikti daug įvairių žmonių, galbūt greičiau pasiekti tikslą, padidinti adrenalino kiekį kraujyje. Pabaigai vienas iš tranzavimo liga užsikrėtusio žmogaus poelgių: kelionė namo traukiniu kainuoja tik (ar net?) du litus. Vairuotojas parvežęs išleidžia, bet iki namų dar reikia pakulnuoti gerus pora kilometrų. Yra šalta. O gal tiesiog tingi žingsnuoti iki namų? įlipi į transporto priemonę pažymėtą “TAXI” ženklu ir važiuoji iki gimtų namų. Sumoki 6 litus. Ar dar reikia skaičiuoti, kad įsitikintum kas buvo svarbiau: pats tranzavimas ar pinigai?