Pasakojimai

 

ANDRIAUS IR Co KELIONĖ PO EUROPĄ, 1999 LIEPA

pasakoja Andrius
(laiškai siunčiami į Lietuvos autostopininkų elektroninio pašto konferenciją VAK(a))

Laiškas nr. 1 (1999 07 06, 18:22)
Laiškas nr. 2 (1999 07 07, 11:00)
Laiškas nr. 3 (1999 07 07, 11:10)
Laiškas nr. 4 (1999 07 07, 11:45)
Laiškas nr. 5 (1999 07 17, 12:15)
Laiškas nr. 6 (1999 07 26, 18:00)


Laiškas nr. 1 (1999 07 06, 18:22)

Sveiki,

Ir ką gi galima parašyti beveik neveikiančia galva, tuštoku skrandžiu,kuriame neskubiai kliuksi čekiškas alus ir natūralus druskingas vanduo, poilgo vaikščiojimo po kalnus?

Ir tikrai, ką?

Gerai, užteks kalbų, pereinam prie darbų, o ten ir pažiūrėsim, kas yrakaip.

Žodžiu, penktadienį, liepos 2 dieną, 8 valandą ryto netoli GerosiosVilties stotelės norintys būtų galėję pamatyti Andrių Sytą, LaurynąIvinskį bei dvi panas -- Jurgą ir Audrą, besitikinčius išvykti į Berlyną.Norinčių atsirado -- pro šalį ėjęs Vytas paspaudė letenas ir palinkėjosėkmės. Palinkėjimas padėjo -- gretimame banke gavau išsikeisti zlotų po10 zl. Geras. (Tas bankas -- kitoje Gerosios Vilties gatvės pusėje nuoGerosios Vilties sustojimo, tai LTB skyrius).

Andrius ir Jurga važiavo į Berlyną savaitgaliui, trečiadienį buvo planuotagrįžti. Lauris važiavo su mintim išvykti tolyn į Europą, o jo paimtaJurgos kambariokė turėjo būti parvežta kartu su Andriumi ir Jurga.

Laurio tėvas mus nuvežė iki Texaco degalinės 105 kelyje (ideali vietavykimui link Mariampolės), kur vos ne iškart sustojo Mitsubishi džipas ikiTrakų; paėmė visus keturis.

[Už lango lietus pliaupia kaip iš penkių kibirų; gerai, kad spėjome laikugrįžti nuo to kalno. Į kojų aimanas, jog į kalną išvis nereikėjo eiti,nekreipsime dėmesio]

Taigi paėmė visus keturis, ir išmėtė visus keturis Trakų viduryje, tiesautobusų stotimi -- jau kažkelintą kartą esu išmetamas toje pačiojevietoje. Nuo ten esančio žiedo iki Trakų galo -- apie puskilometris, dar100 metrų palipus į kalną yra nebloga vieta tranzavimui. Nors prieš tai nekartą mašina paimdavo dar nepriėjus kalno, šįsyk pasiekėm ne tik kalną,bet ir jo viršų (Laurynas su kita puse buvo palikti papėdėje).

[Hm, lietus įsisiautėja kaip reikiant -- jaučiasi, jog aplink kalnuotavietovė. Su tuo autobusu reiks iš tikrųjų susitarti -- tokiu oru ant keliogeriau nebūti]

Žodžiu, šiek tiek pastovėjus sustojo Audi su dviem kaimiečiais ikiAukštadvario; lipdamas dar spėjau pamatyti, jog kalno papėdėje Laurynopora irgi lipa į automobilį/furgoną (t.y. praktiškai automobilis,faktiškai jo užpakalyje padaryta būda ir teliko dvi vietos žmonėms.)

Vėliau Lauris pasakojo, jog tame hibride jie sedėjo dviese ant vienossėdynės kol vairuotojui mirktelėjo šviesomis -- mol, policija; po toLauris buvo įkištas į būdą. Mašina juos nuvežė į Alytų ir po ilgo ratųsukimo mieste atgabeno iki Lazdijų muitinės.

[Ar kas nors dar skaito šitą rašliavą?]

Mums gi sekėsi panašiai -- po Aukštadvario perėjimo ir 20 minučių sustojomikrobusas iki Marijampolės, kuriame sedėjome būdoje ant siemkų; tarp būdosir vairuotoju tarpo nebuvo, tad linksmai pasišnekėjome su plačių plaučiųvairuotojo draugu, ta proga jį įkalbėjome mus davežti iki Marijampolės galoį Kalvarijas, kur jiems visiškai nereikėjo. Iš to džiaugsmo furojepamiršau kepkę.

[Aha, jau 18:10, susitikimas su panom, Lauriu ir autobusininkais 18:30; turiu 20 minučių arba valgiui, arba rašliavai. Ką aš pasirinksiu? Nesunku atspėti! ;-]

Linkėjimai iš Karlovy Vary.


Laiškas nr. 2 (1999 07 07, 11:00)

Sveiki,

Taigi, pirmoje istorijos dalyje mes pasilikome prie Marijampolės sušypsenomis ir viltimi tuoj patekti į Lenkiją.

Viltys beveik išsipildė: sustojo faina maždaug 30-metė moteriškaitė,važiavusi į Suwalki; iš jos išlipome prie sienos, kur nusipirkau draudimą(Lindroje 5 dienoms kainavo 15 Lt, plius 6 litai papildomai kompensacijai mirties ar invalidumo atveju). Po to grįžome prie muitinės.

Prie pirmojo posto sustabdėme moteriškes, kurios vyko irgi į Suwalki (galį Augustow); nuo jų mašinos pabėgome prie antro lietuvių punkto, kur irsusidaro didžioji lengvuškių eilė. Nežinau, kaip jos pravažiavo sulapeliu, žymėjusiu, jog mašinoje yra 4 žmonės -- turbūt niekas nekreipėdėmesio į skaičiu tame lapelyje.

Eilėje pasitaikė pora užsieninių mašinų, važiavusių Vokietijon (vienaneėmė nes nenorėjo, kitoje "nebuvo vietos"); buvo ir vienas pas germanustraukęs lietuvis, bet pas jį laisva buvo tik viena vieta. Po to prie mūsųpriėjo muitininkas, pasiteiravo, ką čia veikiame, pasibaisėjo, kadišlipome iš mašinos ir nusiuntė atgal prie pirmojo punkto. Ćia istorijapasikartojo; be kita ko, čia atsistojęs naujas muitininkas buvo pakankamaiišdalbajobėjęs, kad pareikštų "čia yra siena, kalbėtis su vairuotojaisnegalima, eikite atgal".

Prie šitų nesėkmių prisidėjo tai, kad pamiršau apie tuščias furas -- mumsmatant antra furų eilė lyg niekur nieko pravažiavo pro muitinę, irišsiaiškinau, ko jie tokie greiti, tik jiems jau nuvažiavus. Sistemąišaiškinęs vairuotojas pataisė sulūžusius Jurgos akinius.

Tiesa, Jurga. Šitoje vietoje ji jau pradėjo reikštis ir su visa moteriškalogika įrodinėti, jog situacija beviltiška, kad mums būtina praeitimuitinę ir stoti už jos, arba dar geriau nuvažiuoti iki Suwalki ir stotiten, ir iš viso kaip viskas blogai. Jaučiausi devintam danguj (ironija).

Galų gale buvo nuspręsta lipti į pirmą sustojusią mašiną, kaip tik vykusiąį Suwalki. Belaukiant prie antro punkto nusprendžiau nepasitenkinti tuo, kąkiaulė likimas atsiuntė, ir nuėjau paklausinėti už mūsų sustojusiųvairuotojų apie jų kelionės planus. Pačioje pirmoje mašinoje (ir net nešiaip mašinoje, o baltame mersedese) sedėjęs vairuotojas lyg niekur niekonurodė, kad vyksta į miestą vardu Ciechanow, kuris yra prie pat Warsawa,ir kad gali mus paimti. Likimas buvo pervadintas į nekiaulė likimą.

Į baltąjį mersedesą persėdome tarp lietuvių ir lenkų muitinių (jauatidavus lapelius su žmonių skaičiumi paskutiniame Lietuvos bokštelyje),belaukdami, kol lenkai teiksis mus priimti (ilgai laukti nereikėjo). Mūsųvairuotojas išsyk sukėlė įtarimą -- važiavo be prekių tuščia mašina įLenkijos vidurį (ten sulūžo į Vokietiją vykusių jo draugų džipas) --lenkai atidžiai apžiūrėjo jo bagažinę, po ko užvarė ant duobės patikrintiapačiai, ilgai ir nuobodžiai ardė užpakalinę sėdynę, trankė į benzino bakąir galų gale nieko nepešęs praleido.

Nuo atvažiavimo prie sienos iki išvažiavimo kitoje puseje užtrukomepustrečios valandos.

Užtat po to baltu mersedesu lėkėme it su kokiu mersedesu baltu. Sankryžojeuž Ciechanow buvome už 5 valandų -- gana neblogas rezultatas 300 km ilgioLenkijos keliukams. Laikas praėjo kaip 5 minutės: po pirmų kelių minučiųnuovargis po praktiškai nemiegotos nakties pasakė "miegot", ir į manoprotestus buvo neatsižvelgta. Jurga pasekė geru pavyzdžiu.

Šitoj vietoj vėl nutrūksiu. Gal kitą kartą galų gale nusigausiu iki Berlyno.


Laiškas nr. 3 (1999 07 07, 11:10)

Vietos Berlyne, kur galima pasinaudoti Internetu:

*) Potsdammerio Plazoje (netoli Brandenburgo vartų). Toje plazoje vykstadidžiulės statybos, o viename šone stovi tokia didelė ir raudona "infobox"būda. Taip, tai būtent būda -- tik didelė ir raudona. Pastebėti nebussunku.

Šitoje būdoje antrame aukšte (neskaičiuojant žemės lygio) yra du kompai,pajungti prie interneto ir visiškai chaliaviniai. Trūkumas -- reikės bentvalandą laukti, kol jie atsilaisvins, o priėjus naudotis pavyks tiknetscape'u -- jokio telneto.

Jei savo laiką branginate -- geriau mokėkite pinigus čia:

*) Viena vieta internetui yra Alexanderio plazoje, vienoje parduotuvių.Pats neieškojau, tad nieko nežinau, bet gandai tvirtina, jog ten pigiaunei sekančiame punkte.

*) Prie zoo station yra tokia kavinė "Website"; antrame aukšte internetasyra siūlomas po 7 DM valandai, minimumas -- 12 minučių už 3 DM. Į jąpatekti taip:

stovite pries zoo station (į kurią galima patekti u-bahnu U2 -- nekuriosgrupės fanai supras bajerį) veidu į MxDonald's. Tada pasukat į dešinę ireinat tiesiai. Po sankryžos (gal dviejų sankryžų) kairėje pusėje pamatysitiškabą "Website" -- čia. Tai nėra toli. Veikia savaitgaliais (Alexanderiokavinė bent sekmadieniais neveikia -- arba bent sekmadienio vakarais).

--

Jei jau prakalbome apie McDonalds prie Zoo, tai jam iš kairės pusės(žiūrint nuo Zoo) yra skambinimo punktas. 30 sekundžių į Lietuvą tenkainuoja 44 pfeningus (mažiau lito). Jei kalbėsite bent 30 sekundžių,pridės papildomas 1,50 DM už kažką, todėl žiūrėkite į telefono laikroduką,kai skambinsite (gal apsimoka skambinti tris kartus iš eilės po 30 sek neivieną kartą po 1.30).


Laiškas nr. 4 (1999 07 07, 11:45)

Užtrukome biški ilgiau, tad dar pasidalinsiu patirtimi:

Išvykti iš Berlyno į 13 kelią (link Vokietijos pietų, Prahos, Dresdeno,taip pat Frankfurto ant Oderio (kelias į Lietuva) yra du būdai: geresnisir blogesnis:

*) Geresnis

Imti S-BAhn nr. S6, S8 arba S46 ir važiuoti iki stotelės "Grunau" (vidurinė”u” turėtu būti su taškeliais). Išlipus labai netoli yra autobusų žiedas,nebus sunku jį pastebėti. Tame žiede reikia lipti į busą nr. 263 irvažiuoti tik iki stotelės "Waterstart, Gaspumpstation", ir ten pagal planąturėtų būti degalinė, stovinti ant 13 bahno (reikės pereiti į kitąautobahno pusę). Iki tos stotelės taip pat važiuoja autobusai nr. 734 bei738, bet jie nestoja žiede.

263 važiuoja ilgai -- sekmadieniais iki 23":58, kitom dienom yra reisų irpo to. Mes sekmadienį atėjome 00:10, tad išbandyti, kiek šita teorijaatitinka praktiką, neteko. Užtat išbandėme blogesnį variantą:

*) Blogesnis

Imate S-BAhna S45 ar S9 (pastarasis iki rugsėjo nevažinėja) ir važiuojateiki stotelės "Altgienicke". Ćia išlipus reikės dar apie 200 metrų paeitibahno važiavimo kryptimi ir prieisite vietą, kur prasideda 13 autobahnas.Tranzuoti prie įvažiavimo naktį įmanoma -- trafficas nedidelis -- bet dienatai ypatingai prasta vieta. Prie mūsų prisikabino kažką per megafonąplepėjusi policijos mašina, tad pasišalinom, užlipom ant tilto irtranzavome jau pačiame autobahne, kur už kokių 15 minučių sustojo mašina.Teoriškai, "Geresnio" varianto degalinė yra už kokių 3-5 km nuo autobahnopradžios -- galite bandyti eiti.

To autobahno pradžioje mačiau IKEA parduotuvę -- yra šansas, jog nuocentro link jos važiuoja chaliavnas busas, bet gali buti, kad ne. Betkuriuo atveju, nieko apie jo buvimą ar nebuvimą nežinau.

To ta. Palinkėk mums gero vėjo.


Laiškas nr. 5 (1999 07 17, 12:15)

Sėdžiu miestelyje vardu Soderhamm (Švedija); vakar apžiūrėjau Stokholmą. Miestas toks pat gražus kaip ir Goteburgas, tik labiau jaučiasi, jog tai sostinė, o ir turistų daugiau. Jei norit pseudoPrahinės aplinkos, vykit ten, priešingu atveju keliaukit į Gotenburgą.

Buvau Vasa muziejuje -- 1628 metais švedai karui su Lenkija (taip, Lenkija -- tam muziejuje mačiau to meto pasaulio žemėlapį su Lenkijos vėliava ant Vilniaus) pastatė viena didžiausių karinių laivų pasaulyje; viskas skamba gražiai, bet tas laivas, į kurį suėjo 4% visų to meto valstybės pajamų (pinigų kitiems 4 tokiems pat planuotiems laivams neliko) nuskendo tik nuplaukęs 1 kilometrą. Praėjus 333 metams nuo šito pravalo laivą ištraukė, užkonservavo ir padarė muziejų. Už 35 kronas (17 litų) gal ir normali ekspozicija -- yra laivo istorija, švedijos istorija, karo istorija, visokie modeliai, rasti daiktai, gyvenimas laive, žodžiu, trys valandos praėjo greitai.

Taip pat sumokėjau 25 kronas už teises pamatyti karališkius apartamentus, bet geriau būčiau už tą 12,5 lito nusipirkęs pieno ir duonos (daugiau niekam nebūtų likę iš tos sumos) - ten tėra trys lėvi kambariai su jų karaliaus relikvijomis; iš viso ekspoziciją vertinčiau 5 litais. Kaip visada, nėra laiko plėstis; gal Lietuvoj parašysiu daugiau. Rytoj išvykstu į Trondheim'ą (Norvegija), po to Bergeną, susitinku su Lauriu ir traukiam į Amsterdamą.


Laiškas nr. 6 (1999 07 26, 18:00)

Rašau iš Amsterdamo. Praeitą savaitę (apie, tiksliau reikėtų skaičiuoti) maklinėjau po Norvegijos fiordus, gavau pasiūlymą nelegaliai dirbti, neišleidau nė cento iš pasiimtų 100 kronerių, įkritau į meilę su ta šalimi, užužvakar atbildėjau iki Kopenhagos (būčiau pasilikęs ilgiau, bet reikėjo vytis dviem dienom anksčiau išvykusį Laurį), atmiegojau šalia namo lietuvio, pas kurį važiavau ir kurio neradau, užvakar per 11 valandų nulėkiau nuo Kopenhagos iki Amsterdamo (dar ir dabar nelabai atsitokėjau po kaimiškos Skandinavijos ir dideliame mieste nesijaučiu 100% jaukiai), atmiegojau priemiestyje, vakar netyčia sutikau Laurį su dvejom panom, vakare dar vieną lietuvį, mačiusį mane per televizorių ("Tiesiai šviesiai" -- tik taip jis ir pažino, jog lietuvis), šį rytą galų gale išsimaudžiau duše ir optimistiškai žvelgiu į rytojų, kai vyksiu į Briuselį tiktis su pažįstamais ir šiaip gerai leisti laiko.

O laiko kaip visada nėra. Ką gi, iki!



Lithuanian Link Exchange