ANDRIAUS IR Co KELIONĖ PO
EUROPĄ, 1999 LIEPA
pasakoja Andrius
(laiškai siunčiami į Lietuvos autostopininkų elektroninio
pašto konferenciją VAK(a))
Laiškas nr. 1
(1999 07 06, 18:22)
Laiškas nr. 2 (1999 07 07, 11:00)
Laiškas nr. 3 (1999 07 07, 11:10)
Laiškas nr. 4 (1999 07 07, 11:45)
Laiškas nr. 5 (1999 07 17, 12:15)
Laiškas nr. 6 (1999 07 26, 18:00)
Laiškas nr. 1 (1999 07 06,
18:22)
Sveiki,
Ir ką gi galima parašyti beveik neveikiančia
galva, tuštoku skrandžiu,kuriame neskubiai kliuksi čekiškas alus ir natūralus
druskingas vanduo, poilgo vaikščiojimo po kalnus?
Ir tikrai, ką?
Gerai, užteks kalbų, pereinam prie darbų, o ten
ir pažiūrėsim, kas yrakaip.
Žodžiu, penktadienį, liepos 2 dieną, 8 valandą
ryto netoli GerosiosVilties stotelės norintys būtų galėję pamatyti Andrių Sytą,
LaurynąIvinskį bei dvi panas -- Jurgą ir Audrą, besitikinčius išvykti į
Berlyną.Norinčių atsirado -- pro šalį ėjęs Vytas paspaudė letenas ir
palinkėjosėkmės. Palinkėjimas padėjo -- gretimame banke gavau išsikeisti zlotų po10
zl. Geras. (Tas bankas -- kitoje Gerosios Vilties gatvės pusėje nuoGerosios Vilties
sustojimo, tai LTB skyrius).
Andrius ir Jurga važiavo į Berlyną savaitgaliui,
trečiadienį buvo planuotagrįžti. Lauris važiavo su mintim išvykti tolyn į Europą,
o jo paimtaJurgos kambariokė turėjo būti parvežta kartu su Andriumi ir Jurga.
Laurio tėvas mus nuvežė iki Texaco degalinės
105 kelyje (ideali vietavykimui link Mariampolės), kur vos ne iškart sustojo Mitsubishi
džipas ikiTrakų; paėmė visus keturis.
[Už lango lietus pliaupia kaip iš penkių
kibirų; gerai, kad spėjome laikugrįžti nuo to kalno. Į kojų aimanas, jog į kalną
išvis nereikėjo eiti,nekreipsime dėmesio]
Taigi paėmė visus keturis, ir išmėtė visus
keturis Trakų viduryje, tiesautobusų stotimi -- jau kažkelintą kartą esu išmetamas
toje pačiojevietoje. Nuo ten esančio žiedo iki Trakų galo -- apie puskilometris,
dar100 metrų palipus į kalną yra nebloga vieta tranzavimui. Nors prieš tai nekartą
mašina paimdavo dar nepriėjus kalno, šįsyk pasiekėm ne tik kalną,bet ir jo viršų
(Laurynas su kita puse buvo palikti papėdėje).
[Hm, lietus įsisiautėja kaip reikiant --
jaučiasi, jog aplink kalnuotavietovė. Su tuo autobusu reiks iš tikrųjų susitarti --
tokiu oru ant keliogeriau nebūti]
Žodžiu, šiek tiek pastovėjus sustojo Audi su
dviem kaimiečiais ikiAukštadvario; lipdamas dar spėjau pamatyti, jog kalno papėdėje
Laurynopora irgi lipa į automobilį/furgoną (t.y. praktiškai automobilis,faktiškai jo
užpakalyje padaryta būda ir teliko dvi vietos žmonėms.)
Vėliau Lauris pasakojo, jog tame hibride jie
sedėjo dviese ant vienossėdynės kol vairuotojui mirktelėjo šviesomis -- mol,
policija; po toLauris buvo įkištas į būdą. Mašina juos nuvežė į Alytų ir po ilgo
ratųsukimo mieste atgabeno iki Lazdijų muitinės.
[Ar kas nors dar skaito šitą rašliavą?]
Mums gi sekėsi panašiai -- po Aukštadvario
perėjimo ir 20 minučių sustojomikrobusas iki Marijampolės, kuriame sedėjome būdoje
ant siemkų; tarp būdosir vairuotoju tarpo nebuvo, tad linksmai pasišnekėjome su
plačių plaučiųvairuotojo draugu, ta proga jį įkalbėjome mus davežti iki
Marijampolės galoį Kalvarijas, kur jiems visiškai nereikėjo. Iš to džiaugsmo
furojepamiršau kepkę.
[Aha, jau 18:10, susitikimas su panom, Lauriu ir
autobusininkais 18:30; turiu 20 minučių arba valgiui, arba rašliavai. Ką aš
pasirinksiu? Nesunku atspėti! ;-]
Linkėjimai iš Karlovy Vary.
Laiškas nr. 2 (1999 07 07,
11:00)
Sveiki,
Taigi, pirmoje istorijos dalyje mes pasilikome prie
Marijampolės sušypsenomis ir viltimi tuoj patekti į Lenkiją.
Viltys beveik išsipildė: sustojo faina maždaug
30-metė moteriškaitė,važiavusi į Suwalki; iš jos išlipome prie sienos, kur
nusipirkau draudimą(Lindroje 5 dienoms kainavo 15 Lt, plius 6 litai papildomai
kompensacijai mirties ar invalidumo atveju). Po to grįžome prie muitinės.
Prie pirmojo posto sustabdėme moteriškes, kurios
vyko irgi į Suwalki (galį Augustow); nuo jų mašinos pabėgome prie antro lietuvių
punkto, kur irsusidaro didžioji lengvuškių eilė. Nežinau, kaip jos pravažiavo
sulapeliu, žymėjusiu, jog mašinoje yra 4 žmonės -- turbūt niekas nekreipėdėmesio
į skaičiu tame lapelyje.
Eilėje pasitaikė pora užsieninių mašinų,
važiavusių Vokietijon (vienaneėmė nes nenorėjo, kitoje "nebuvo vietos");
buvo ir vienas pas germanustraukęs lietuvis, bet pas jį laisva buvo tik viena vieta. Po
to prie mūsųpriėjo muitininkas, pasiteiravo, ką čia veikiame, pasibaisėjo,
kadišlipome iš mašinos ir nusiuntė atgal prie pirmojo punkto. Ćia
istorijapasikartojo; be kita ko, čia atsistojęs naujas muitininkas buvo
pakankamaiišdalbajobėjęs, kad pareikštų "čia yra siena, kalbėtis su
vairuotojaisnegalima, eikite atgal".
Prie šitų nesėkmių prisidėjo tai, kad
pamiršau apie tuščias furas -- mumsmatant antra furų eilė lyg niekur nieko
pravažiavo pro muitinę, irišsiaiškinau, ko jie tokie greiti, tik jiems jau
nuvažiavus. Sistemąišaiškinęs vairuotojas pataisė sulūžusius Jurgos akinius.
Tiesa, Jurga. Šitoje vietoje ji jau pradėjo
reikštis ir su visa moteriškalogika įrodinėti, jog situacija beviltiška, kad mums
būtina praeitimuitinę ir stoti už jos, arba dar geriau nuvažiuoti iki Suwalki ir
stotiten, ir iš viso kaip viskas blogai. Jaučiausi devintam danguj (ironija).
Galų gale buvo nuspręsta lipti į pirmą
sustojusią mašiną, kaip tik vykusiąį Suwalki. Belaukiant prie antro punkto
nusprendžiau nepasitenkinti tuo, kąkiaulė likimas atsiuntė, ir nuėjau paklausinėti
už mūsų sustojusiųvairuotojų apie jų kelionės planus. Pačioje pirmoje mašinoje
(ir net nešiaip mašinoje, o baltame mersedese) sedėjęs vairuotojas lyg niekur
niekonurodė, kad vyksta į miestą vardu Ciechanow, kuris yra prie pat Warsawa,ir kad
gali mus paimti. Likimas buvo pervadintas į nekiaulė likimą.
Į baltąjį mersedesą persėdome tarp lietuvių
ir lenkų muitinių (jauatidavus lapelius su žmonių skaičiumi paskutiniame Lietuvos
bokštelyje),belaukdami, kol lenkai teiksis mus priimti (ilgai laukti nereikėjo).
Mūsųvairuotojas išsyk sukėlė įtarimą -- važiavo be prekių tuščia mašina
įLenkijos vidurį (ten sulūžo į Vokietiją vykusių jo draugų džipas) --lenkai
atidžiai apžiūrėjo jo bagažinę, po ko užvarė ant duobės patikrintiapačiai, ilgai
ir nuobodžiai ardė užpakalinę sėdynę, trankė į benzino bakąir galų gale nieko
nepešęs praleido.
Nuo atvažiavimo prie sienos iki išvažiavimo
kitoje puseje užtrukomepustrečios valandos.
Užtat po to baltu mersedesu lėkėme it su kokiu
mersedesu baltu. Sankryžojeuž Ciechanow buvome už 5 valandų -- gana neblogas
rezultatas 300 km ilgioLenkijos keliukams. Laikas praėjo kaip 5 minutės: po pirmų
kelių minučiųnuovargis po praktiškai nemiegotos nakties pasakė "miegot", ir
į manoprotestus buvo neatsižvelgta. Jurga pasekė geru pavyzdžiu.
Šitoj vietoj vėl nutrūksiu. Gal kitą kartą
galų gale nusigausiu iki Berlyno.
Laiškas nr. 3 (1999 07 07,
11:10)
Vietos Berlyne, kur galima pasinaudoti Internetu:
*) Potsdammerio Plazoje (netoli Brandenburgo
vartų). Toje plazoje vykstadidžiulės statybos, o viename šone stovi tokia didelė ir
raudona "infobox"būda. Taip, tai būtent būda -- tik didelė ir raudona.
Pastebėti nebussunku.
Šitoje būdoje antrame aukšte (neskaičiuojant
žemės lygio) yra du kompai,pajungti prie interneto ir visiškai chaliaviniai. Trūkumas
-- reikės bentvalandą laukti, kol jie atsilaisvins, o priėjus naudotis pavyks
tiknetscape'u -- jokio telneto.
Jei savo laiką branginate -- geriau mokėkite
pinigus čia:
*) Viena vieta internetui yra Alexanderio plazoje,
vienoje parduotuvių.Pats neieškojau, tad nieko nežinau, bet gandai tvirtina, jog ten
pigiaunei sekančiame punkte.
*) Prie zoo station yra tokia kavinė
"Website"; antrame aukšte internetasyra siūlomas po 7 DM valandai, minimumas
-- 12 minučių už 3 DM. Į jąpatekti taip:
stovite pries zoo station (į kurią galima patekti
u-bahnu U2 -- nekuriosgrupės fanai supras bajerį) veidu į MxDonald's. Tada pasukat į
dešinę ireinat tiesiai. Po sankryžos (gal dviejų sankryžų) kairėje pusėje
pamatysitiškabą "Website" -- čia. Tai nėra toli. Veikia savaitgaliais
(Alexanderiokavinė bent sekmadieniais neveikia -- arba bent sekmadienio vakarais).
--
Jei jau prakalbome apie McDonalds prie Zoo, tai jam
iš kairės pusės(žiūrint nuo Zoo) yra skambinimo punktas. 30 sekundžių į Lietuvą
tenkainuoja 44 pfeningus (mažiau lito). Jei kalbėsite bent 30 sekundžių,pridės
papildomas 1,50 DM už kažką, todėl žiūrėkite į telefono laikroduką,kai
skambinsite (gal apsimoka skambinti tris kartus iš eilės po 30 sek neivieną kartą po
1.30).
Laiškas nr. 4 (1999 07 07,
11:45)
Užtrukome biški ilgiau, tad dar pasidalinsiu patirtimi:
Išvykti iš Berlyno į 13 kelią (link Vokietijos
pietų, Prahos, Dresdeno,taip pat Frankfurto ant Oderio (kelias į Lietuva) yra du būdai:
geresnisir blogesnis:
*) Geresnis
Imti S-BAhn nr. S6, S8 arba S46 ir važiuoti iki
stotelės "Grunau" (vidurinė”u” turėtu būti su taškeliais). Išlipus
labai netoli yra autobusų žiedas,nebus sunku jį pastebėti. Tame žiede reikia lipti į
busą nr. 263 irvažiuoti tik iki stotelės "Waterstart, Gaspumpstation", ir ten
pagal planąturėtų būti degalinė, stovinti ant 13 bahno (reikės pereiti į
kitąautobahno pusę). Iki tos stotelės taip pat važiuoja autobusai nr. 734 bei738, bet
jie nestoja žiede.
263 važiuoja ilgai -- sekmadieniais iki
23":58, kitom dienom yra reisų irpo to. Mes sekmadienį atėjome 00:10, tad
išbandyti, kiek šita teorijaatitinka praktiką, neteko. Užtat išbandėme blogesnį
variantą:
*) Blogesnis
Imate S-BAhna S45 ar S9 (pastarasis iki rugsėjo
nevažinėja) ir važiuojateiki stotelės "Altgienicke". Ćia išlipus reikės
dar apie 200 metrų paeitibahno važiavimo kryptimi ir prieisite vietą, kur prasideda 13
autobahnas.Tranzuoti prie įvažiavimo naktį įmanoma -- trafficas nedidelis -- bet
dienatai ypatingai prasta vieta. Prie mūsų prisikabino kažką per megafonąplepėjusi
policijos mašina, tad pasišalinom, užlipom ant tilto irtranzavome jau pačiame
autobahne, kur už kokių 15 minučių sustojo mašina.Teoriškai, "Geresnio"
varianto degalinė yra už kokių 3-5 km nuo autobahnopradžios -- galite bandyti eiti.
To autobahno pradžioje mačiau IKEA parduotuvę --
yra šansas, jog nuocentro link jos važiuoja chaliavnas busas, bet gali buti, kad ne.
Betkuriuo atveju, nieko apie jo buvimą ar nebuvimą nežinau.
To ta. Palinkėk mums gero vėjo.
Laiškas nr. 5 (1999 07 17,
12:15)
Sėdžiu miestelyje vardu Soderhamm (Švedija); vakar apžiūrėjau Stokholmą. Miestas
toks pat gražus kaip ir Goteburgas, tik labiau jaučiasi, jog tai sostinė, o ir turistų
daugiau. Jei norit pseudoPrahinės aplinkos, vykit ten, priešingu atveju keliaukit į
Gotenburgą.
Buvau Vasa muziejuje -- 1628 metais švedai karui su Lenkija (taip, Lenkija -- tam
muziejuje mačiau to meto pasaulio žemėlapį su Lenkijos vėliava ant Vilniaus) pastatė
viena didžiausių karinių laivų pasaulyje; viskas skamba gražiai, bet tas laivas, į
kurį suėjo 4% visų to meto valstybės pajamų (pinigų kitiems 4 tokiems pat
planuotiems laivams neliko) nuskendo tik nuplaukęs 1 kilometrą. Praėjus 333 metams nuo
šito pravalo laivą ištraukė, užkonservavo ir padarė muziejų. Už 35 kronas (17
litų) gal ir normali ekspozicija -- yra laivo istorija, švedijos istorija, karo
istorija, visokie modeliai, rasti daiktai, gyvenimas laive, žodžiu, trys valandos
praėjo greitai.
Taip pat sumokėjau 25 kronas už teises pamatyti karališkius apartamentus, bet geriau
būčiau už tą 12,5 lito nusipirkęs pieno ir duonos (daugiau niekam nebūtų likę iš
tos sumos) - ten tėra trys lėvi kambariai su jų karaliaus relikvijomis; iš viso
ekspoziciją vertinčiau 5 litais. Kaip visada, nėra laiko plėstis; gal Lietuvoj
parašysiu daugiau. Rytoj išvykstu į Trondheim'ą (Norvegija), po to Bergeną, susitinku
su Lauriu ir traukiam į Amsterdamą.
Laiškas nr. 6 (1999 07 26, 18:00)
Rašau iš Amsterdamo. Praeitą savaitę (apie, tiksliau reikėtų skaičiuoti) maklinėjau po Norvegijos fiordus, gavau pasiūlymą nelegaliai dirbti, neišleidau nė cento iš pasiimtų 100 kronerių, įkritau į meilę su ta šalimi, užužvakar atbildėjau iki Kopenhagos (būčiau pasilikęs ilgiau, bet reikėjo vytis dviem dienom anksčiau išvykusį Laurį), atmiegojau šalia namo lietuvio, pas kurį važiavau ir kurio neradau, užvakar per 11 valandų nulėkiau nuo Kopenhagos iki Amsterdamo (dar ir dabar nelabai atsitokėjau po kaimiškos Skandinavijos ir dideliame mieste nesijaučiu 100% jaukiai), atmiegojau priemiestyje, vakar netyčia sutikau Laurį su dvejom panom, vakare dar vieną lietuvį, mačiusį mane per televizorių ("Tiesiai šviesiai" -- tik taip jis ir pažino, jog lietuvis), šį rytą galų gale išsimaudžiau duše ir optimistiškai žvelgiu į rytojų, kai vyksiu į Briuselį tiktis su pažįstamais ir šiaip gerai leisti laiko.
O laiko kaip visada nėra. Ką gi, iki!
|