NEMENČINĖS IR INGOS KELIONĖ Į IRANĄ IR PAKISTANĄ, 1999 LIEPA

pasakoja Nemenčinė
(laiškai siųsti į Lietuvos autostopininkų elektroninio pašto konferenciją VAK(a))

Taip pat galite paskaityti pilną šios kelionės pasakojimą.

Laiškas nr. 1 (1999 07 ~13)
Laiškas nr. 2 (1999 07 27, 17:37)
Laiškas nr. 3 (1999 07 29, 8:42)

Laiškas nr. 1 (1999 07 ~13)

Hello žmonės!

Taigi pagaliau mes Turkijoje.

Internet cafe radome viename kurorte Cinarcik. Tai yra į pietus nuo Stanbulo. Bet apie viską iš pradžių.

Išvažiavom su Inga penktadienį (liepos 2 d.) vakare 20:00 iš Vilniaus ir Stanbulą pasiekėme po 96 val., t.y. antradienį (liepos 6 d.) 22:00 val.

Per Lenkiją važiuoti sekėsi siaubingai - tas 19-as kelias Bialystok - Rzechow tikras šlamštas. 4 miestus pravarėme pėsčiomis... Sux. Nepaisant to mes vis aplenkdavom kelias lietuvių mašinas, kurie keliavo po Europą. Galiausiai vienus taip užknisome, kad sustojo ir mus paėmė. Slovakiją ir Vengriją peršokome per 5 valandas. Cool! Rumunija pasirodė miela šalis su mielais žmonėmis. Autostopas veikia labai gerai. Nežinau, kodėl Augustui ji nepatiko... Rumunijos viduryje pasinaudojom klasikine priemone - pasigavome turką, važiuojantį į Stanbulą (fura) ir su juo kirtome dvi sienas. Labai fainas bičas ("Fahren cuzamen - Restoran no problem"). Atsibučiavome su ašarom akyse 120 km prieš Stanbulą, nes ten jis turėjo važiuoti tik kitą dieną. Jis tol mūsų nepaleido, kol neįsitikino jog atiduoda mus į geras rankas... Tos geros rankos - tai Irako kurdas Vergar. Jis buvo mūsų mokytojas kaip elgtis Turkijoje, kaip derėtis, analizavom autostopo galimybes Irake. Sakė, kad gali mus ten nusivežti! Nuvežė į Stanbulo centrą, kur sutarė su 2* viešbučio šeimininku, kad mus apgyvendintų už 15 USD. Normaliai ten kainuoja 50 USD. Pilnas komfortas! Kitą dieną padavėme dokumentus Irano vizai gauti. Ją išduos pirmadienį su salyga, kad pase iki to laiko atsiras Pakistano viza... Su trim taksais išmaišėme pusę Stanbulo - ambasada jau 2 kartus keitė savo padėtį ir kur dabar yra - neaišku... Pagaliau atsitiktiniai žmonės pasakė, kur ji gali būti. Prie jos net vėliavos jokios nebuvo... Užeinam, sako vizos neduosim - reikia ją darytis namie. Nu, sakau, kad daro ją Baltarusijoj, o į Baltarusiją dar vienos vizos reikia. Sakau, gi mūsų draugai iš Belgijos darėsi pernai pas jus. Nu OK, sako, bet tada reikia recommandation letter is Lietuvos ambasados Ankaroje... Jei turėsit - per 2 dienas padarom. OK. Skambinam Lietuvos konsului, taip ir taip, reikia laiško. O jis tipo nerašys, nes LT reikėjo vizą darytis. Nu OK, sakau - nėra vizos. Tai ką man daryt? Tai tada tipo turėjom mes atsivežti iš Lietuvos pažymą apie tai, jog nebuvom teisti ir pan... Tai sakau, tą pažymą daro 10 d. ir atsiuncia į namus. Dokumentus tai pažymai pridavėme, o atsiųs mums ją į namus. Pasakiau, kad pas mus yra ekspedicijos lydraštis. Tada liepė atfaksuoti ekspedicijos lydraštį ir pažadėjo nusiųsti faksą į Pakistano ambasadą. Kitą dieną nuvarom į ambasadą - fakso nėra... Skambinu, sudiktuoju dar sykį reikiamus duomenis ir laukiam. Likus 20 min. iki ambasados darbo pabaigos ateina aptarnaujanti panikė ir praneša, kad faksas atėjo. Fuuuuuu... Palengvėjo. Priėmė dokumentus. Sumokėjom 10.000.000 lirų ir dar likom 800.000 skolingi. Pigiai prasisukom. Tad rytoj po pietų važiuojam į Stanbulą atsiimam Pakistano vizas ir varom į Antaliją. Ten praleidžiam savaitgalį ir pirmadienį ryte atsiimam Irano tranzitinę vizą. Tada Ankara - Erzurumas - Techeranas - ... - Bamas - Quetta ir atgal.

Turkija labai miela šalis. Visi labai paslaugūs, visada siūlosi padėti. Svarbu neprarasti budrumo ir laiku pastebėti momentą kada lipšnumas ir meilumas pereina į norėjimą pasipelnyti. Yra ir zarazų visokių. Vienas taksistas sukinėjosi po miestą ir prisuko skaitliukas mums 5 mln. lirų! Galiausiai mūsų niekur nenuvežė. Mes išlipam, o jis sako, tipo mokėkit. Nu bičas, sakau nenuveži mus kur reikia ir dar mokėti. Nu, sako, 3 mln. Pasiunčiu. Tada pradėjo skųsti policininkui ir reikalauti 2 mln. Galiausiai pasiunčiau jį galutinai ir nuvažiavom su kitu taksu. Pėsčiom vaikščioti po Stanbulą arba važinėti su autobusais yra beviltiškas reikalas. Niekur nespėtum ir nerastum. Citystopas atkrenta dėl to, kad kas antra mašina - taxi... Tai labai gadino šiandien reikalą kai reikėjo išvaziuoti iš miesto. Šiaip autostopas Turkijoj labai fainas. Visi stoja labai gerai. Nusižiūri norimą greitą mašiną ir ją susistabdai. Žinoma, jei būčiau be panelės - taip gal ir nestotų. Dabar tai geriau nei Vokietijoje. Keliai labai geri. Kartais net pasiklystame autostradų labirintuose. Visi vaišina, maitina. Kas antras vairuotojas nori nuvežti į autobusų stotį... Tenka per prievartą veržtis iš mašinos išsukime iš autostrados.

Šiandien kėlėmės su keltu. Taip išlošėme apie 2 val. ir išvengėme vieno didelio miesto. Tai labai efektyvu. Svarbiausiai, kad technika elementari. Prieš keltą eilėje nusižiūrėjome mašiną ir ją patranzavome. Su ja nemokamai įvažiavome į keltą ir ji išvažiavus iš kelto mus nuvežė į kurortą kuriame dabar esame.

Viskas Cool. Per visą kelionę prisivertėme suvalygti tik 1 konservą iš 3 įsidėtų. Be to vežiojamės dar Müsli pokelį, kurį vežiojamės jau 3-ią kelionę :-)

Tiek žinių. Kainos čia kaip ir LT jei nesideri (taip tik durneliai daro). Jei deriesi - viskas pigiau nei LT. Tik alus čia nepopuliarus ir kainuoja jis 4-5 Lt.

Sėkmės. Jūsų laiškų negalėjau čia perskaityti, nes ryšys labai blogas ir nei Mailstartas, nei www.autostop.lt/email neveikė... Su pašto programa nesugebėjau dirbti - viskas turkiškai..

Iki susirašymo.

Linkėjimai nuo Ingos, kuri sėdi prie kito PC.

Vladas aka Nemencine http://www.autostop.lt/vladas

Laiškas nr. 2 (1999 07 27, 17:37)

Hello,

Štai ir mes.

Kai paskutinį kartą rašėme buvome dar Turkijoje. Dabar mes vėl TR. Kai tik gavome mūsų vizas, patraukėme į Iraną. Pirmą nakvynę mums nupirko kažkoks furistas Maku - pasienio miestelyje Irane. Antrą naktį sutranzavome du bičus, kurie nuzivežė Teherane pas save į namus. Ryte nuėję keisti pinigų į banką pasigedome 100 USD, kuriuos jie rado naktį mano piniginėje... Po savaitės paaiškėjo, kad jie dar pasisavino ir 2 poras kojinių bei 2 Ingos maikutes.

Šiaip Iranas super puiki šalis - mano topuose ji dabar pirmoje vietoje. Antroje - TR... Iš Teherano važiavome į Isfahaną. Tai puikiausias miestas Irane. Iš ten važiavome į Bamą. Ten lankėme didžiulį molinį miestą, pastatytą iš molio ir šiaudų! Irane niekur negalėjome rasti Internet cafe, nors ir žinojome kur turi būti. Matyt, islamo fundamentalistai suskubo jas uždaryti... Maitinamės 3-4 kartus dienoj už svetimus pinigus. Visi kviečia pas save į namus, į restoranus ir pan. Kad taip vakaruose būtų... Irane viskas super pigu. Pavalgyti galima už 2-2.5 Lt 2 žmonėms. Pasėdėti arbatinėje prie neriboto kiekio arbatos ir arbūzo kainuoja apie 2.5-3 Lt. Vieną dieną tryse už mūsų babkes pietavome geriausiame Sirazo restorane ir sumokėjome tik 25 Lt! Po Bamo važiavome į Zahedaną ir iš ten į Pakistaną. Pakistanas nebuvo mūsų planuose, bet norint gauti Irano vizą, reikėjo pasidaryti ir Pakistano vizą... Perėję Pakistano sieną pasibaisėjome - vien lūšnelės iš molio, dykuma, smėlį neša į akis, važinėja vos pajudantys lokalai... Pastovėję pusę valandos sutranzavome autosbusą į Kvetą - Beludzistano provincijos sostinę. 500 km važiavome apie 16-17 val.! Po 3 val. kelionės visi mūsų rūbai virto į šūdą - No air condition. Nusprendėme už jokius kalnus aukso daugiau nevažiuoti su tokiu busu. Atvažiavę į Kvetą radome mėšliną gyvenvietę su galybę triukšmo ir smarvės. Ne, Pakistanas ne mums, pagalvojome. Bet vakarop išvažiuodami jau už babkes ir su geru busu atgal į Iraną sutikome du bičus, kurie Pakistane keliauja jau 1.5 mėn. ir jie pasakė, kad Kveta pats šūdiniausias miestas Pakistane. Kitą rytą jau buvome Irane - atgal į rojų. Įvažiuojant į Iraną mūsų visas kasetes pirktas Pakistane ir Irane supakavo ir užantspaudavo Irano saugumas... Aplankėme likusius miestus Sirazą ir Persepolį. Po to nuvažiavome prie Kaspijos jūros. Išbuvę maksimumą Irane - 7 d. patraukėme atgal į Turkiją. Turkijoje atvažiavome į Kapadociją - labai puiki vieta - panaši į Cafut Kale Kryme. Tai toks urvų - uolų miestas. Blogai, kad čia pilna turistų ir kainos nežmoniškos. Dabar už valandą Interneto turėsiu sumokėti 10 Lt! Rytoj prasideda mūsų kelionė namo. Vilniuje būsime rugpjūčio 1-2 d. Tad klube jau bus įspūdžiai ir nuotraukos kitą treciadienį (rugpjūčio 4 d.). Jau padarėme 3 juosteles nuotraukų Irane.

Šiaip nuotaikos geros. Viskas klostosi pagal planą.

Iki

Pagarbiai,
Nmcn ir Inga