TRANZAI PER ŠVENTES, 1999 GRUODIS

pasakoja Dalia

Tranzai per šventes Jau grįžau į savo šiuometinę gyvenamą vietą - Budapeštą, ir iš principo turėčiau kibti į mokslus. Bet juk nevalia kažko pradėti, nepabaigus (neapibendrinus) ,,įvykdytų darbų". O pagrindiniai mano įspudžiai iš švenčių - tai kelionės. Taigi, po paskutinio 1999-ųjų egzo, kitos dienos rytą, leidausi į kelionę autostopu į Sofiją, BG. Dar prieš tai jaučiau nepasitenkinimą, nes reikėjo pirkti tranzitinę Jugoslavijos (YU) vizą. Kažkaip nusprendėm, kad Serbija geriau negu Rumunija. Jei kas prieštarauja, mielai išklausysiu argumentų. Tiesa, aš pati turiu tik argumentą "prieš" dėl tranzavimo per Serbiją: pagrinde dėl to, kad dėl benzino stygio (o gal lietuviškai stygiaus?) mašinų autostradose nerasta. Pasitaiko laiks nuo laiko namo is Vakarų grįžtantys bulgarai, prisikrovę pilnas mašinas gėrybių ir pakeleivių. Taigi šansai labai mažėja kažką pasigauti. Bet, aišku, tranzuoti galima ir reikia visur, nes visada atsiranda gerų žmonių ir palankių situacijų.
,,Nėra to blogo, kas neišeitų į gera". Pvz., artejant link HU-YU sienos prie mūsų, tranzuojančių autostradoj, sustojo kelių priežiūros automobilis ir darbuotojas maloniai pareiškė, kad tuoj atvažiuos policija ir reikės mokėti baudą. Susikalbėti su vengrais sunkoka, ypač nežinant vokiečių klb., bet įmanoma. Darbuotojas nebuvo geros dūšios ir nepavežė mūsų iki vietos, nuo kur galima būtų tranzuoti. Vietoj to parodė kryptį, kaip nusigauti iki kito kelio (apie 3km). Nebuvo išeities - jis primygtinai prašė mūsų jo paklausyti. Bet tik į gera - truputį paėję atgal ir išsukę is autostrados, pamatėm gerą mašinų srautą ir greit susistabdėm fūrą (o autostradoj buvo tuščia ir ten praleidom apie pusvalandį). Per Serbiją tranzuoti tikrai niūroka - nesitiki, kad esi autostradoj - tuščia. Kelyje iki Novy Sad nei benzino kolonelių, nei pakelės užeigų/restoranų nerasta. Toliau link Belgrado jau pradeda atsirasti. Mums be galo pasisekė, nes jau vakare, sutemus mes buvom prie pakelės restorano/hotelio ir ten užsuko vienas "tuščias" bulgaras, 2 naktis nemiegoję mielai mus paėme iki pat YU-BG sienos. Ten jis turėjo užregistruoti mašiną, tad mes persėdom pas merginą, važiavusią iš Italijos i Sofiją. Taigi pasisekė. Net negaliu patikėti, kad kelią nuo Budapešto iki Sofijos įveikėme per 1 dieną! Bet kitos išeities ir nebuvo, nes nakvynės pakeliui neturėjom.

Mano pastebėjimai apie Sofiją:
1. Idomūs tradiciniai valgiai :) banica, boza, tykvenik, syrmichki, shopska sa pylneni chushki (stuffed paprika). Bet tai nieko nesako - reikia paragauti.
2. Palaidų laukinių šunų gaujos. Jie pikti, alkani ir garsiai loja.
3. Skelbimai ant stulpų, sienų, tvorų ir medzių su priminimais, kad prieš tam tikrą laiką, pvz. 1 dieną, savaitę, mėn, 1 metus, 4m. ar net 8m.!, kažkas is šeimos mirė. Tai ne kvietimas aplankyti pašarvotą velai, o tiesiog priminimas. Man tai pasirodė baisiai keista.
4. Kalnai, supantys Sofiją - kažkuo primena Liublianą. Kalnuose buvau 2 dienas - išties nuostabus vaizdas i miestą! Kalno "Vitushe" vienoj is viršūnių yra televizijos bokštas (baisiausiai aptvertas ir neprieinamas).
Man taip keista, kad tas bokštas be galo "trumpas", bet kam ilgo, jei jis ant kalno!
5. Religija: Christian Ortodox. Man kaip padoriai katalikei tai nelabai priimtina. Tad įkvėpta pasipriešinimo, susiradau katalikų bažnyčią, ir šv. Kalėdų naktį ten apsilankiau.
6. Kainos. Man pasirodė, kad jos daug žemesnės negu LT/CZ/HU. Bent jau BG kosmetika.
7. Valiuta: Lev. !!! Fiksuotas kursas (kaip LT!) su DEM 1:1. Kaip ir kitur Balkanuose, BG teikia pirmenybe DEM, o ne USD.
8. Senamiestis/centras - ne toks, kaip LT, bet ypač vasarą, manau pažiūrėti būtų ką.
9. Metro: kolkas labai trumpas ir tik viena "linija".
10. Veliava: kaip LT, bet balta vietoj geltonos.
11. Jūra: taip pasiilgau Baltijos, nes ten buvau tik kelias dienas po baigiamųjų egzų. Bet prie Juodosios, deja, nenuvažiavau. Vasarą butinai reikėtų aplankyti Zlatni Pjasyci (zolotyje peski).

Dar yra daugybė dalykų, kurių ekspromtu negaliu prisiminti. Bet apie Sofiją bendras įspudis būnant mieste nėra toks jau nuostabus. Daug geriau, kai ją matai iš kalnų!
Po 11 dienu Sofijoj autobusu važiavom į Prahą. Planas buvo autobusu iki Budapešto ir toliau tranzu i Prahą, bet bilietas iki Prahos kainavo 5 DEM pigiau negu iki Budašesto... :( Mat BG atobusai neturi licencijų važiuoti į Budapešta, kuriu reikalauja vengrai.
Praha... nuostabusis miestas. Manau, kad dauguma aplanko šį miestą, kur bevažiuotų, tad nėra prasmės jį girti. Man jis net gražesnis už Vilnių, bet gal dėl to, kad Praha turi paslapčių - jos taip gerai kaip Vilniaus nepažistu. Kaip ir pridera, 2000 buvo gerai pasipuošęs ir su daugybe turistų! Tiesa, dauguma - rusai. Anksčiau Karlovy Vary buvo rusų karalystė, bet dabar jie jau plečiasi ir "okupuoja" ;) didesnius miestus. Sorry, jei kažkam tai skamba įžeidžiančiai. Na, o po 9 d. Prahoj - atgal į Budapeštą! Ir kaip, jei ne tranzu?! :) Jau prisikeliavau autobusu is BG i CZ. Gana! Kiekvienoj muitinėj reikia laukti po valandą, t.y. 1 siena - 2 val. Vairuotojai neša dovaneles, kurios, be abejo, įskaičiuotos į kainą! Keleiviai sušalę, nuvargę...
Taigi nuotykis, tiesa, visai netranziškas (o gal kaip tik tranziškas!). Prahoj tranzavom tranzavom - valandą! Buvo kitų tranzuotojų, bet jie taip niūriai ir varganai atrodė, kad niekas nestojo. Bet nestojo ir mums, nors mes buvom geltonom ryškiom striukėm! 2 vaikinukai praejo - sako, jau 2 val. vargsta. Ne kas, galvoju. Net blogos mintys apie autobusą pradėjo lysti... Bet ne - išsiruošus negalima keisti tranzuotojiškos dvasios!
Ir laimė aplankė mus!!!! Sustojo 45 metų vyrukas - vengras, bet jau 20 metu gyvena Čekijoj. Visas toks odiniais rūbais, dar galinėj sėdynėj pasikabinęs švarką su ryškiai raudonais baltiniais. Ir turintis gerą vairuotojišką dvasią - kaip lėkėm (180km/h CZ ir 200km/h HU), tiesiog skriste skridom! Tiesa, kol tranzavom Prahoj, nezinojom kokį užrašą geriau rodyti Brno ar Bratislava (Budapest, mane, beprasmiška). Taigi laikėm abu pavad. O viruotojas sako, susojo, nes mate Bratislava. Tai jau as apsidžiaugiau, kad nereikės prie Brno tranzuoti, nes ten ypatingai nepatogu ir, bent jau man mašinos stoja blogiau nei kitur. Bet mums pasiseke daug labiau, nes vairuotojas mus paleido... Budapešte!!! Visai netoli namų! :) Taigi 1.5 val. buvo verta laukti!! Dar gavom pietus pakelės restorane - uz Brno, vadinasi "Prie 9 kryzių". Ten ir BG autobusas buvo sustojęs, pakeliui i Prahą, bet tuomet tik WC aplankėme... :) Taigi, įlėkėm į Budapešta vakarėjant. Geras vairuotojas - gražūs jo žodžiai - taip įtikinamai gyrė Budapeštą, kad aš pagalvojau: "Ne toks jau baisus šis miestas". :)
Išties, kaip kažkada kelionės po aplinkines šalis labai pagerino mano nuomonę apie Vilnių, taip dabar, aplankius darkart Prahą ir Sofiją, galiu pasakyti, kad Budapeštas irgi yra visai nieko! :)