DVIEJŲ SRAIGIŲ KELIONĖ Į ŠVEICARIJĄ, 2000 LIEPA

pasakoja Jūratė ir Lina

2000 07 17 Ziauriai lija. Tupiu Vaduvos stotelej ir laukiu Linos. Priesistore: susiruose mane palydeti tevas, pries tai dar Baltijos garante apsidraudziau. Kazkodel buvau paklausta, ar kartais esu nesportininke. Idomu, is kur toks geras ivaizdis. Na, nebent palygino mano gabaritus su kuprines dydziu (galima pagalvoti, kad lyginti deretu taip pat kaip "fura" su, ja uz virvutes tempianciu, beprociu kulturistu, arba kaip Lietuvoj priimta vadinti - galiunu. L.). Taigi, issuoliuoju is Baltijos garanto, skambinu Linai, bet jos namuose tylu, ramu. Galvoju, vaziuosiu Vaduvon, is ten paskambinsiu. Teva palikau saugoti kuprines, o pati islekiau telefono budeles ieskot. Einu Vaduvos gatve, klausiu pirmo, antro, trecio, ketvirto,- niekas nezino, kur tos nelemtos telekomo budeles, ir tik uzsukus i kazkokia vargana parduotuvele, gavau issamia instrukcija, kur ji yra. Einu link jos, o ten mano akys nepatikejo, - ramiu zingsneliu tiesiai i mane Lina atvaro, apsikabinusi 4 pomidorus ir, atrodo, surio gabala. Trumpai snektelejus, as variau atgal I Vaduvos stotele, o ji - nuleke namo susimesti galutiniu daiktu i kupra ir pasirupinti gelemis. Sedejau as ant suolelio, sedejau ir sumaniau nuo cia pradeti keliones aprasyma. Kaip ir pridera - lietus Lietuvoj. Linos nesimato, bet uztat labai VAKeriskai apsivilkusi bobute sedi salia manes ir varto sienini kalendoriu "Patarimai sodininkams". Bet zvilgtelejus is sono, atrodo, jog ji miega. Zmones stoteleje keiciasi. Gerai pazistamoj tranzijimo vietoj lyg konstanta stovi 3 tranzytojai, o jau du, - sekmes jiems. O as toliau laukiu Linos.
Taigi, autobusas Nr. 8, Linos aimanos, kad vaziuojam be taloneliu (bo labai jau sazine mane grauze…ir neturejau as jo, neturejau!!! L.). Veliau, kai autobusas nesustojes pravaziavo fizikos instituta ir mes (anot Jurates. L.) pradejom stradalinti, staiga atsirado paslaugus jaunuolis, kuris staigiai prisoko prie vairuotojo ir paprase sustabdyti. Deja, deja ne tokie jau kilnus siuolaikiniai jaunikaiciai ir, pasirodo, tai buvo Augusto pusbrolis, tranzijes i Kauna senelio guldyti i ligonine. Zodziu, stabde savo asmeniniais reikalais (kaip sakoma - "kiekvieno nagai I save lenkti". L.).
Pamirstam Augusto gimine ir traukiam toliau: i plenta link Alytaus, 5 min. - sustoja nesneki moteriskute, pasiuliusi pavezti iki Traku ir Lazdiju atsisakojimo. Islipam, lietus dar stipresnis ir ka gi "Lai dziva draudziba! Lai dziva Latvia! Lai dziva Rezekne!" Sustoja latviskas mikriukas, varantis i Zeliona Gora. Lyja, latviai apsidraudzia ir nusprendzia pavalgyti. Zmones, varykit i Lazdijus karbonadu valgyt - 1 porcijos uz 9 Lt uzteks 3 personom.
Is esmes tai buvo ne 2 latviai, o 2 ruseliai, gyvenantys Rezekneje. Privaziuojam pasieniecius. Lietuvis - grieztas, pagriebia musu pasus - nuziurineja nieko gera nezadanciu zvilgsniu ir sako: Jus man itartini, - pagriebia pasus ir dingsta. Kai pasirodo su pasais, pirmas klausimas buna adresuotas mums - mergaites, kur jus juos pasigavot, mes sakom - netoli Vilniaus. Tada klausia ju rusiskai - Gde vy ich vziali? Zodziu, atsakymai sutampa. Tada antras klausimas: Mergaites, ir jus nebijot su jais vaziuoti? Mes: "Ne, ne, mes - stopares". O pasienietis duria pirstu i vairuotoja ir sako, - taigi jis zulikas, tikras zulikas. "Zulikas": net, net, ja chorosy". Musiskis pasienietis: "Da, chorosy, kogda spis." Man pasidaro siek tiek nejauku.
Mes jau Bialystoke, latviams kazkas nepasiseke - nei tai pinigu negavo, nei tai dar kazkas, tada uzsuko i nuosavu graziu namiuksciu gatvele, kur vienas ju dingo visai gerai valandai. Laukimo valandele pralinksmino mazas seimininku suniukas. Bandem visus imanomus vardus: Dzim Bim, Munia, Musia, Sariks. Dzek ir t.t., bet i nieka nereagavo. Jis buvo ryskiai susales, suslapes ir norejo pasinerti i silta miegmaisiu karalyste. Tiesa, lietuvisko sunu maisto jis nepripazino (pati turiu suni ir nuolat visose kisenese nesiojuosi sauso maisto). Tai va, lenkiskas ciucia neede. Baisu, valanda man rodos prailgo iki visu 2-ju. Lina ruko n-taja cigarete, dziovina kojines ir vaiksto neuzvarstytais kedais.
O… Pasirodo krutas lenkas su aukso grandine ant kaklo, pasako: czeszcz! Ir as pamanau, kad mes tuoj vaziuosim. Deja, dar kazkas kazkur eina paskambyti, alaus, ir nuobodziaujam toliau. 5 min. virto papildoma valanda.
Pagaliau vaziuojam, vakare uzsukam pavakarieniauti. Latviai vaisina. Keistas iprotis - kiausiniene su kumpiu uzkandineti batonu nutepliotu sviestu, - cholesterolio kalnai. Vienas pries atsistojant nuo stalo, klausia, ka gersim stipresnio. Lina sako: "Ne, ne, as Zyviec negersiu". Cia., lepteliu as: "Ji nori dzino". Pasakyta, padaryta. Mes sedim masinoj, ilinguoja latvys su toniku ir dzinu. Lina pagatava mane uzmust (tarp kitko ji dar ne syki kesinsis i mano gyvybe) (nes ji keliones pradzioj visada geriau nei as zinodavo ko as noriu…veliau jai teko suprasti, kad ir as tai puikiai zinau…Taktika pavadinciau "suzverejusio zvilgsnio taktika", o vienas is tu isimintinu momentu ivyko tada, kai ji pareiske, jog nezino, kur pasidejo musu Europos atlasas….va tada as ir paziurejau I ja (mat as tiksliai zinojau, jog atlaso as neturiu), buvo pati keliones pradzia, o as irgi zmogus, su kuo paprasciausiais nervais, zmogus su visom savo silpnybem ir trukumais :)))))). L.)
Jai teks gert (as taip nemaniau. L.). Vaziuojam toliau, Lina tampa sturmanu, bet vairuotojas apie 3.00 nakties pradeda atsijunginet ir Wroclave visas ekipazas pasineria i saldu miega salia bjauriai kapitalizmu dvokiancio McDonaldso.
2000 07 18 Rytas… Musu draiveriai pucia i aki (sakyciau, kaip kudikiai lopsiuose. Tokia miego palaima mus apeme gerokai veliau, kaip kelione artejo I pabaiga, o nuovargis irode besas stipresnis uz mus. L.). Mes gi kiurksom aikstelej, vartom Shello atlasus ir keiksnojam miegalius latvius. Lina dar turi zlotu - nueina nusiperka kapucino. As slampineju (paklauskit Jurates, kur buvo jos 10 Zl?. L.) po degalines teritorija ir, o laime, randu 2 zl 30grosu ir skuodziu pirkt arbatos. Gera, silta. Gal uzgiedot gaidziais?
Ruseliai pabunda. Paleidzia prie kryzkeles, kur belike keliolika km iki sienos. Pribaigiam "Klaipedos" desreles (dar po dienos ju ir sunis butu nebeede. L.) ir po 30 min. susistabdom l. simpatiska lenka, kuris pasirodo uziima pasto balandziams skirtu prekiu prekyba, na ir pardavineja visokius "Blaupunktus" masinoms. Jis ziauriai mandagus, nuveza i tankstele (slykstus zodis, kuri su Lina mokemes 12 val., bet taip ir neismokom). Atsisveikinus su lenku, pasirasom Stuttgart ir laukiam auku. Vel 30 min. ir prisistato draiveris vokietys, kuris per rusu kalbos pamokas miegojo, o per anglu - siek tiek mokesi. Zodziu, siokia tokia kalba. Pasakoja, kad megsta keliauti ir kad neseniai atostogavo kazkur netoli Antalijos. Siaip tai buvo netradicinis vokietis - negeriantis alaus, bet ziauriai megstantis sausa raudona vyna: daugiausia prancuziska, bet geria ir vokiska ir netgi kalifornietiska. Neisivaizdavau, Kad JAV-uose gamina vyna. Pasirodo, kad taip. Net ir Lina patvirtino ta fakta. Dabar zinosiu, kad jankiai ne tik viskyje mirksta. Vel uzvezamos i kolonele. Masinos ziauriai nestoja, dangus niaukiasi, bet cia Dievas pasiuncia gailestinga portugala - kazkokios firmos sefa, kuris speak a little on English, a little on French, a lot of on Deutch ir nothing on Lithuanian. Vaziuoja zmogelis vasariskai apsirenges, o is musu kikena, kad mes su megztiniais, striukem ir dar salta. Oras ta diena musu tikrai nelepino - 16C ir saltas vejas, be to, cia jau prastovejom gera valandike. Vel prisistatom i kolonele. Salam toliau. Lina nukeliauja tartis su vienais latviais. Grizta, - zirgas galvas pasake: My edem vperiod ir taskas. Bet po nelaimingu derybu su broliais latviais, susitariam su broliu lenku Andrzei. Jis prives prie pat CHV sienos, bent jau zada. Atsiveria grazus vaizdai - kalnai, levandu laukai, sleniai su jaukiais namukais. Lina negali atsidziaugti malunais, gaminanciais elektra. Jai labai grazu.
2000 07 19 Kuo toliau, tuo graziau. Arteja vakaras. Andrzei sako parkuosimes ir miegosim iki 8.00 ryto. Mes: No problem. Musu nuostabai, kai jis sustabdo masina ir mes galvojam apie miega, jis pareiskia, kad reikes dar 2 valandas sneketis ir pasigaminti vakariene. As pareiskiu, kad man gresia virssvoris, Lina su Andrzeju nesutinka ir as priversta skusti bulves, o Lina gamina tarptautini draugystes patiekala. Laaaabai skanu! Gaila, teks lekstes plauti. Guodzia mintis, jog netrukus miegas. Deja, deja, Andrzei isileidzia i jaunystes prisiminimus (kaip bebutu jam gal apie 60 m.) ir vis pasitikslina, ar mes jo klausom. Galu gale issijungia ir jis, ir mes.
Rytas parkinge: prausiames, geriam turkiskai pagaminta kava ir i kelia. Oras siandien saltas, bet giedra, Andrzei be perstojo ruko "Caro", - pirma karta matau zmogu, sugebanti taip be perstojo rukyti. Atrodo - jam rukymas toks pat gyvybingai svarbus reikalas, kaip ir kvepavimas.
Sirdis sala nuo vaizdu: kalnai, pilys, saulegrazu, vynuogiu laukai. Sustojam kolonelej. Zvengiam su Lina, kad jau 2 dienos mokomes istarti vokiskai "kolonele", bet taip ir nesugebam. Po galais ta T A N K S T E L L E.
Nenorom iskreciau poksta - masinoj ijungiau sildyma (netycia), pajutom paskrudusios gumos kvapa ir juodus dumus. Taigi, saltoka lietuvaitem Vokietijos pietuose. Aciu Dievui, Andrzei vel pasake: No problem. OK, mes jau paleistos eilinej tranzijimo vietoj. Nusipiesiam ant popieriaus BASEL ir kantriai pratupim 2 val. 17.00 mes vokiecio, parsidavusio sveicarams uz pinigus (nejaugi? <- P.), furoje. Vaziuojam neilgai ir cia jau Sveicarija. Siena labai jau familiariai atrodanti: pasienietis - kudas kudas sveicariukas su auskaru ausyje, - zagtelt galima, - Lietuva atrodo daug solidziau. Auskarelis liepia praeit pro policijos posta. Praeinam. Na va, mes banku, laikrodziu ir zaviu karviu salyje. Esam Bazelyje, bet nusprendziam keliauti i Berna. 15 min. laukimo ir grazi raudona fura su turtingu serbu mums prie koju (…). Jis vaziuoja i Liucerna - irgi gerai, bet jam reikia jau stoti ir miegoti. Siulo zmogus inirtingai vaziuoti su juo i Milana, kur jis turi didele CASA. Milano - belissimo, bet mes nusprendem I Sveicarija. Pasizadejom aplankyti Milana kita syki. Paskolino tas serbas mums savo sampuno Pantene Pro V, nes Lina savo labai tvarkingam kupriake negalejo jo surasti geras 10 min. Rekomenduojam visiems juo naudotis - jautemes kaip islindusios is gero gero grozio salono. Aisku, tas sampas pirktas Italijoj. Grazus parkingas - apsuptas kalnu ir misko. Paplepam su serbu, kuris, deja, vakarienes pats nevalgo ir musu nevaisina. Na, aisku, pasiulo sulciu, bet mes kuklios ir vaidindamos kankines valgom savo miuslius ir kukuruzus. O mes jau svajojom apie pica…
2000 07 20 Miegam masinoj, rytas 5.00. Bon dziorno ir po 15 min. mes jau Liucernoj. Norisi miego, Lina atlieka asmens sargybinio pareigas, o as bandau pamiegoti. Zarazos sveicarai, kad juos po paraliais - kas pusvalandi ziauriai ilgai skalambija varpais ir pabandyk zmogau uzmigt. 9.00 nusprendziam kur nors judeti. Praeina zavi bobute su dvarniaskiniu suneliu. Pasisveikina ir kazkodel paklausia, ar mes jau pusryciavom. Sakom, ne vietines… Ji nuosirdziai paaiskina kaip kas ir kur, o paskui, pazvelgusi i musu didelius kupriakus, ispustom akim ir issigandusiu zvilgsniu paklausia: Ar mes cia miegojom? Mes: "No, no, no, kaip jus, bobute, taip galejote ir pagalvoti?" Bet ji pagalvoja… Mes jau centre - seriam zvirblius, balndzius lietuviska duona, geriam 3,5 Fr kainuojancia kava. Aciu Dievui, bent jau skani. Jaukus miestelis, ziauriai daug turistu, jaunimelio nedaug, mase senuku ir senuciu su akiniais, galybes nutrainiotu dviraciu. Kuo izymi Liucerna? Turi seniausia Europoje medini tilta (statytas 1300 m.), tik kazkokie niekseliai, neuzgesine cigaretes, atseit netycia 1993 m. sugebejo supleskinti 1/3 tilto, bet sveicarai greit atstate. Yra cia ilga gynybine siena - ilgis 870 m su 8 gynybiniais bokstais. Zodziu, koznas kampelis - labai grazus.
Trumpas issijungimas. Jau bloga darosi nuo zodzio "grazu". Kazkaip pradeda gerklej jis strigti. Nusprendziam begti is Liucernos. Pasiekiam miesto gala, vieno sveicaro teigimu ten galima stabdyti - labai paslaugus diedule, labai graziai angliskai sneka. Jis palinki sekmes ir jo zodziai tiesiai Dievui i ausi. 15 min. ir mes jau sveicaru pastininko (dantu ir slifavimo pastos stumdytojo <- P.) masinoj, varom i Berna. Kalnai, kalniukai, o lia lia, man bloga - sveicaras supranta, kad tuoj jo citroenas gali nukentet, sustoja. Paguodzia mane Liucernos pastininkas, kad ir ji maza kalnai vimdydavo (rekomenduociau zodi - pykindavo :)) L.).(Tai Lina nemaciusi pykinamos Jurates parekomendavo. Rekomenduociau termina - vimdydavo <- P.)
Berno pakrastys, dar tik 20.00, o zmoniu tai nematyt. Pasirodo viskas ne taip. Pagal rodykles nusuoliuojam I centra. Knibzdelynas. Protas jau neverda, kur eit. Uzsiperkam maisto ir i ramesne vieta kurti rytojaus planu. Sedim kazkokiam parke, apacioj - upe vingiuoja, pries akis - kalnai, salia - zalias jaunimelis zvakes degina, burbuliuoja vokiskai, prancuziskai. Kazkokie cia gyvunu myletojai susirinke - vienas pitona apie kakla apsimuturiaves ir rotveileriu vedinas, kitas - Labradora tempiasi. Siaip negrazu, bet vienas nekuklus pastebejimas, - su Lina mes nusprendem, kad tai myzniu miestas. Kol sedejom pora valandu parke, Berno zolyte sugebejo aplaistyti gal koks 10 zmogenu. (Pavykes masalas, sakyciau <- P.) Musu akimis tai didoki skaiciai, virsijantys padorumo ribas (nors tiesa pasakius, jei taip atlikus issamesnius tyrimus, rezultatai gali nebuti tokie jau bauginantys ar stulbinantys. Na jei lyginti ta, miesta slapinanciu, skaiciu su viso Berno gyventoju skaiciumi. Turbut tai sudarytu labai jau menka dali, pasimestu ir butu "kaip lasas juroje". Taigi, padarius atitinkamas prieladas, galima padaryti isvada - problema nera labai reiksminga, galbut todel neverta isskirtinio demesio ir tolimesniu tyrimu…L.)
Kaip veliau pasirode, mes sedejom prie Parlamento rumu esancio parko. Is tolimesniu pastebejimu, galim pasakyti, kad tame parke buvo daug narkomanu. Pirma syki savo akimis gyvai maciau kaip uostomas kokainas. Paliekam ta parka ir leidziames ieskot nakvynes. Prie Are upes randam nedideli skveriuka su patogiais suoliukais, zaidimu aikstele ir netgi svariu (to bish, pakilnojote, jei jau syki toki kelia sukorete <- P.) nemokamu tualetu. Si syki miega Lina, o as einu asmens sargybinio pareigas. Trumpai, bet visgi ateina, manes moraliskai palaikyti storas ryzas naminis (su antkakliu) sveicariskas katinas. Lina gali buti saugi. Ir tikrai kol kas ramu, vienas kitas zmogeliukas, viena kita masina, o paausy sniokscia srauni Are. Neturiu ka veikt ir imu skaityt, ka radau inete apie Berna. Pavadinimas kiles is zodzio "meska" (ber). Tai Sveicarijos sostine. Bet pagal gyventoju skaiciu, tai tik ketvirtas miestas. Ikurtas 1191 metais. Ji saugo ir globoja JTO. Berno izimybes: jau mineti Parlamento rumai, gotikine katedra (100 m aukscio - auksciausias Sveicarijos pastatas), Einsteino butas-muziejus, o taip pat pribloskianti (bent taip jau raso) siuolaikinio meno muziejus. Paziuresim, kur likimas nubloks. Pamaina keiciasi. Miegosiu.
2000 07 21 As kaip Sarikas is Rugpieniu kaimo, kuris vos tik Matroskinas dingo susitvarkyti su savo karve, pats emesi laisko tesinio:"Ja zivu choroso, u nas estj korova, ja ziv i zdorov, no po nemnozku "krutit" chvost i otvalivaetsa serstj…" Na, toliau tiksliai atsiminti negaliu, bet esme zinoma kiekvienam. Ir ne apie tai as. Dabar situacija kiek pakito - miega Jurate, o budziu as, juolab, kad tas ryzas katinas dar neprisistate turbut nesulaukes mano demesio. Ka gi - manau, susitvarkysiu… Jei jau sugebejau uzmigti ant suoliuko - juk tai man kaip "stoparei" naujokei - naujiena, manau, kad Jurates saldus miegas bus apsaugotas.
Taigi, nebezinau, ka rasyti, Jurate ir be manes labai gerai raso, o mano subtili minties linija netiketai nutruko - ant zemes pamaciau cekiska krona - zinau, kad ji mano, girdejau ja skimbtelint. Zodziu, isvada butu tokia - upes, salia kurios mes isitaisem siai nakciai, vanduo taip pat labai svarus, net kazkoks zaliai melynas, lyg juroj. Ech, kad mums toki Nemuna ar bent Nery… Pabaiga
Ka tik susilaukem sveciu - labai malonus, simpatiski (ypac), jauni Sveicarijos policininkai. Patikrino "popierius", sutikrino musu nuo miego patinusius veidus su "nutrauktais" pries gerus 4-5 metus. Nezinau, bet dabar mes vel paliktos vienos geretis sraunia upes tekme, klausytis bundanciu pauksciu… Jurate snustels dar valandziuke (du kartus <- P.).
Dabar 06.05. ( Ir vel L., tik jau is ivykio vietos. L. )
2000 07 22 Rytas. Pusryciai prie upes ir kylam I kalna: sen bei ten zmogenai kazka leidziasi sau i venas (Mokyk nemokes "think positive ..." - o gal ten donorai trauke savo krauja, kad pasidalintu su kitais, nu <- P.), bet mes jau priprate prie siu vaizdu. Kavine lauke. Geriam mazutelaiti puoduka kavos ir skanu kruazana, i kuri taikosi visas pulkas zvirbliu - jie labai izulus, bet labai graziai geria vandeni is trykstancio fontano. Prisivalgom skaniu tresniu ir einam Berno izymybiu veizeti. Apziurim laikrodi, kuris labai panasus i Orlojaus laikrodi Prahoj, bet tingim laukti 11.00 ir einam link tilto, kur galima pamatyti visa miesto panorama, prie jo yra meskinu. Jie tik 3, bet labai riebus. Du guli, o trecias graziai sedi ir gaudo metomus skanumynus. Juos (meskinus) galima ir apgauti, - parodai istiesta ranka (atseit mesi ka nors) ir jie jau ziojasi. (Tuscia ranka meskinui? Uzdarytam, surakintam prie sienos prikaltam? Kur ziuro galviju apsaugos Seimo komisija taigi? <- P.)
Aplanke meskinus, kylam i labai statu kalna - ten virsuj rozariumas. Is pradziu nieko ypatingo, bet kuo toliau, tuo idomesnes kompozicijos, fontaniukai. Vijokliniu augalu pavesinej pavalgom pietus ir bandom issikapstyti is miesto - tai uztrunka 1,5 val. Judejimas - labai menkas. Bet po geros valandos sustoja diedukas is Fraiburgo. Jis moka tik vokiskai ir prancuziskai, - pagaliau ismuse ir Linos valanda, - jai teko pasireiksti. Kazkodel diedukas buvo pamanes, kad mes amerikietes zurnalistes, bet mes ji nuvylem. Siaip galim pasakyt, kad LIETUVOS SVEICARAI NEZINO! Kol kas nesutikom bent ka nusimanancio apie musu sali. Jegos isseko visiskai, karsta. Nusprendziam normaliai issimegoti. Susirandam jaunimo namus. 44Fr kiekvienai ir turim nedideli dvivieti kambariuka. Malonumai - minimalus: kriaukle, tualetas, dusas - bendri. Bet dziaugiames ir tuo ka turim (Tai, manau, Fr.44 suplojus nera kitos iseities, tik dziaugtis <- P.). Nuprause keliones dulkes, einam i miesta: jau vakaras, Fraiburge - dziazo dienos: visur tik trinksi bugnai, cypia saksofonai, trimitai. Zmoniu minios. Nors diedukas, atvezes mus i miesta sake, kad cia yra tik 37.000 zmoniu, - sunku patiketi. Pro gatves praeiti neimanoma, reikia slinkti pamazu minioje. Cia labai daug negru. O Berne ir Liucernoj negrai kazkodel buvo retenybe, bet vyravo visokie siauraakiai (kinai, japonai) bei indiskai atrodantys zmogeliukai.
Kazkodel Fraiburgas mums nelabai patiko: visu pirma, jis buvo labai panasus i Berna (ko ir noreti, suzinojom, jog Berna state tevas, o Fraiburga - sunus)(giminysciu vingrybes: tevas gali nebuti sunus? Na, sunus nebutinai yra tevas, tai gal? <- P.), visu antra, buvom perdaug pavarge, kad leistis per daug i miesta. I Vilniu grisim kaip kulturistes: nuolatinis kopimas i kalnus su visa manta ant peciu paliks savo pedsakus. (Cia as papriestarausiu, del to "nepatiko"…kai as laukiau Jurates, eilini syki uzstrigusios prie Interneto, miestas mane suzavejo - galbut todel kad rytinis, be apsimestinio {Va va, jie tik apsimeta, seniai sakiau <- P.} surmulio, galbut todel, kad ore sklande siltu, svieziu bandeliu kvapas, galbut todel, kad gatveje skambejo ausiai be galo miela prancuziska sneka, kuri buvo sumisusi su grojancios "sarmankos" garsais…kazkoks atpalaiduojantis ramus rytinis surmulis…L.)
Miegas jaunimo namuose ir ryte iskeliaujam i Lozana. Labai karsta. Uzsiraunam ant policijos, nes stabdem autobane (cia as vel papriestarausiu, stabde Jurate o as bambejau, kad taip daryti negalima…bet…"suns balsas I dangu neina" ir geriausiai ismokstama is savo klaidu, o ne is kieno nors pamokymu…moralas. L.). Isodina i masina (cia dar apie policininkus), paima pasus, kazka uzsiraso ir nuveza i artimiausia degaline. Nuotaika suknista, galvojam apie numanoma bauda (visai nesinori koki puse metu svetimiems dirbti :). L.). Kamuojames prie degalines apie 1 val., kol geras diedukas (eilini syki) pataria, kur geriau tranzuoti, tiksliau nuveza i reikiama vieta. Dar patupim prie kelio 20 min. ir cia sustoja sveicaras programuotojas, kuris vaziuoja i Vevey susitikti su ten gyvenanciu draugu. Jis su juo zaidzia kazkoki internetini strategini zaidima ir ne syki nera jo mates. Netycia paklausiam, ar Vevey yra interneto kavine. (Ismokykit ir mane netycia paklausti <- P.)
Jis sako: "O, kaip tik ten vaziuoju!" Mes jau Vevey. Greitai rasau laiska, nes 15 min. - 3 Fr. Tada sveicaras mus pavaisina drinkais: Spraitu ir kava. Paplepam, kad Sveicarija - labai brangi salis, o ypatingai brangu prie Leman ezero. Cha cha, mums lietuvems turbut nebrangu, jei mes cia. Sveicaras porina, jog net ne visi sveicarai varo i Lozana ar Zeneva, nes tai jiems prabanga. Pagalvojam, is kur toks paslaugumas autostopininkams. Paklausiam. Ogi jis irgi kartais tranzija tik nedideliais atstumais - 20-40 km. Apie 17.00 pajudam link Lozanos. Lina netycia (iprotis kazkoks issivyste <- P.) parodo popieriu su "Lausane" uzrasu ir salia musu naujutelaitis dzipas. Jame, greiciausiai sunus ir motina, - keliauja aplink Leman ezera. Malonus senukai. Jau Lozana. Miestas salia Leman ezero. Zalias, pilnas ivairiausiu, graziai iskarpytu spygliuociu. Pakranteje - mase jachtu, labai daug gatves muzikantu: groja ivairiausiais instrumentais: arfa, smuiku, armonika, sarmanka. Daugybe zaidimu vaikams: ivairios supuokles, judantys laiptai ir kt. Pavalgom socia vakariene, prisipirke "Migros" supermarkete (tai pigiausias variantas). Siandien sestadienis - daugybe vestuviu, ju masinos garsiai signalizuoja vaziuodamos. Bastomes po Lozana iki 11.00, o tada pradedam ieskot nakvynes. Nakvojam parke. Lina bijo zmoniu (saugokis ir Tave apsaugos :), tikras lietuviskas poziuris, o kur saknys ten ir as. L.), o as - neiprastu vabalu, kurie galetu mus sukandziot.
2000 07 22 Prabundam gyvos: na, gal tik kelios sraiges ir viena voveryte kesinosi i musu gyvybes. 8.00 Lozana dar miega. Einam i pliaza maudytis. Nors rytas, bet vanduo siltas. (gelezine logika:"nors" <- P.) Plaukiojam mes, plaukioja gulbes, plaukioja antys. (Man regis, kai kas cia praleista is plaukiojanciu dalyku <- P.) Ramybe sutrukdo atejes pliazo gelbetojas. (bando saltu vandeniu kojas nuplaut, nes apie mano egzistavima persirengimo budeleje jis net neitaria L.). Kazka sumurma prancuziskai. Paprasau sneketi angliskai. Minute patyli, o po to pradeda labai aiskiai sneketi: paklausia, is kur mes. Na pagaliau atsirado zmogus, kuris zino ir Vilniu, ir Kauna. Jis - dar studentas, mokosi teise Lozanos universitete. Jam sauna mintis, gal mes mokam rusiskai. Aha, linktelim galvom. Jis apsidziaugia, jog turi proga pasipraktikuoti, nes po metu rengiasi dirbti Maskvoj. Tiek rusiskai, tiek angliskai sneka puikiai, be to, moka vokieciu ir prancuzu. Tegalima pavydeti. Bet jam laikas dirbti, o musu pilvai jau urzgia, - einam pusryciauti ir apziureti rytines Lozanos. Apvaikstom olimpini parka, dar pasibastom ezero pakrante ir i trasa. Labai greitai sustoja prancuzas, vaziuouantis iki Biel-Bienne, mums pakeliui. Groja labai grazi muzika, primenanti Enya stiliu (as gi (Lina) sakyciau, kad Enya'I iki tos muzikos toli…dainavo kazkoks airis, kurio pavadinimas + istartas prancuziskai tapo neikandama uzduotimi mano atminciai, bet tai labai puiki muzika vaziuojant masina).Pradeda krapnoti. Bet nesmarkiai. Iseinam is miesto, stabdom minitankstelej. Atvaziuoja Honda. Islipa tipas su sypsenele, prisipila benzo ir klausia, kur mums. Mums - i Berna. Jam i kazkoki tai miesteliuksti. Zodziu, visai ne i ta puse. Jis nusidera, kad vaziuos i Berna. Vaziuojam. (Tycia, ne? <- P.) Lina prasitaria, kad galutinis musu tikslas - Shaffhausena. Vairuotojas pasiulo vaziuoti i ta jo miesteli, palaukti, kol jis baigs 22.00 darba, o tada mus nuves i Shaffhausena. Mes pradedam rodyti nepasitikejima juo, - tada jis spaudzia ant 200 km/h (kakaja dosada <- P.) ir mes jau netoli Ciuricho. Mums tai pamoka nesusideti su karstakosiais jugoslavais. Atsisveikinam su Nuri (toks pramustgalvio vardas). Toliau vaziuojam su italu, kuris gyvena Sveicarijoj ir dirba paaugliu internate psichologu. Sako, kad sunkus darbas, ateina namo ir galvoja apie paaugliu problemas. Po to kalba pakrypo apie politika. Jam nepatinka jo kantono gyventoju paziuros, kaip sugebejau suprasti, - perdaug kairuoliskos.
Italas mus perduoda puikiai sveicaru seimynelei. Ausys musu nepatiki, kai jie pasiulo pas juos pernakvoti, - mes sutinkam ir stai esam Sent Galeno kantone, Rabstein miestuke. Tai daugiau kaimelis nei miestas. Sveicaru seimoj - 3 vaikai: Albert Junior, Veronika ir Alejander. Jie laiko grazuoli, tiksliau grazuole (Prasom patikslinti <- P.) kalyte vardu Aisa. Tai kazkokia sunu veisle gimininga Ciau Ciau. Nors Lozanoj issimiegojom, bet miegas lipdo akis - pagaliau mes namuose, nors ir ne lietuviskuose. Tikra pagalve, tikra antklode ir tikras miegas.
2000 07 24 Pirmadienis. Susikraunam daiktus ir norim dingt. Seimininkas inirtingai isiulo pusrycius, o po pusryciu - kelione i salia esanti, neva mums patiksianti - Appenzell (suriu zinovai turetu buti girdeje apie tokia vietove (nors mano pastangos surasti tokio surio (tipo lauktuviu) Vilniaus parduotuvese buvo nevaisingos…va ka galesiu nuveikti - palyginti Sveicariska "Emental'i" su berods Telsiu "Ementaliu" L.). Po matytu miestu jis ispudzio mums nepadaro. Bet ten seimininkai apsiperka supermarkete ir vakarienei gaunam ragauti tikro sveicarisko patiekalo is makaronu, kumpio, 3 rusiu sveicarisko surio ir virtu obuoliu (sakyciau tai tradicine lietuviska obuoliene, kuria kokia nors bobute isverda ziemai. L.). Namuose vos ne diskoteka: didzejus - seimininke Elvyra is Peru. Ji labai megsta sokius ir muzika, uztat jos vyras Albert nei kiek apie ja nenutuokia. Atrodo, ji be galo be krasto galetu vardinti ispanu kilmes daininkus ir lotynu saliu sokius, ji it "gyvas sidabras" L. Mums atminty islieka tik keli vardai: Alejandro Sanz ir Mark Anthony. Liekam kitai nakciai, nes pila kaip is kibiro (na nemanau, kad lietus tai vienintele priezastis, del kurios pasiliekame, sakyciau gero gyvenimo perspektyva ir noras pasilepinti silta lovyte sulaike mus pries ilga kelia ir jau namo. L.).
2000 07 25 Rytas. Saule. Albert mus nuveza i kazkoki miesteli, o pats eina su sunum ir suniu zvejoti. Po pusvalandzio sustoja raudona Honda. Tingim daugiau laukti ir nusprendziam savo nelaimei priimti pasiulyma vaziuoti gal 20 km. Vairuotojas - albanas. Sneka tik vokiskai. Pasakom, kad mums reikia I Kreuzlingen. Jam tik iki kazkokio Arbon. Sakom - gerai, nes tai trecdalis kelio iki tikslo. Privaziuojam ta Arbon. Sakom, atia. Jis kazka burbuliuoja,. Suprast neimanoma. Paliekam ji ramybeje, bandom iseit is miestelio. Paeinam 200 m, privaziuoja albanas ir aiskina, kad jau gali nuvezti ir iki Kreuzlingen. Mes purtom galvas, jis nuvaziuoja. SPAR-e nusiperkam vaisiu, sedam ant saligatvio ir pradedam sveisti slyvas su nektarinais, deja, apetita sutrikdo tas pats albanas. Tada jau Lina nutaiso zveriska zvilgsni (na panasiai, kaip tada, kai Jurate pasake nezinanti, kur atlasas, tik labiau :). L.) ir 3 sykius vos ne isrekia - NO! (man pasirode, kad buvo VIENAS NO. L.) Atrodo, zmogus pradeda suprasti. Pagaliau mes paliktos ramybei. Prieinam miesto gala. Restoranas. Tuklus dedules atvaziuoja papusryciauti, o mes laukiam masinos iki Safhauzeno. Gal gera valanda pratupim ant saligatvio, kol sustoja grazi sidabrine masina. Joje diedukas. Tegyvuoja Sveicarijos senukai! Issikalbam: jis paprastas fermeris, gyvenantis vokiskai kalbanciame kantone. Klausiu, is kur zino anglu. Jis 7 metus gyveno pas seseri Kanadoj. Deja, kartais ji sunkoka suprasti, nes tarimas labai jau vokiskas. Nuveza mus i Saffhauzena, pavaisina bilietais, skirtais paziureti didziausio Reino krioklio (aukstis 24 m). Nuostabus reginys, bet ne tokiai bailei kaip man, uztat Lina su dieduku prieina prie krioklio kaip galima arciau.
Krioklys pamatytas, diedukas vaziuoja i Ciuricha. Mes kartu. Bevaziuojant parodo savo sveicariska pasa. Dieduko vardas - Ulrichas, 1934 gimimo, fermeris, gyvenantis Thornau kantone. Idomus senukas (jiedu su Jurate kazko nuolat krizeno bei dziaugesi. L.). Priartejam prie Ciuricho. Pamatau viena kylanti lektuva, kita… ir dziaugiuosi kaip mazas vaikas. Diedukas, matyt, pamane, jog man tai didelis stebuklas. Ir ka gi, - Lina, diedukas ir as jau prie aeruosto stebim kaip kyla ir leidziasi lektuvai. Dekingos diedukui uz skraiduolius. Pagaliau laikas atsisveikinti, mes "tankstelej", Lina bando isleisti paskutinius sveicariskus frankus, o po to ant pievutes ramiai kramsnojam sumustinius. As nuziuriu "auka", kuri turetu mus paimti. Uzsirasom BASEL ir nuziuretoji "auka" moja ranka, - vaziuoju. Kvailas juokas suima, kai zmogelis prisipazista, jog jis is Jugoslavijos. Ir sekasi gi mums! Aciu Dievui, jis netoks karstakosis, kaip sutikti anksciau, tik megsta viena prie stalo nelabai tinkanti zodi - shirt (<-liet. marskineliai, "maike" <- P.). Zodziu, jam nepatinka darbas, jam nepatinka Sveicarija, gyvenimas, pinigai. Jis tiki tik savim, bet visgi, kai buvo avarine situacija, persizegnojo. Paleido prie Baselio. Nuo ten kelis km paveze porele: panele is Belgijos, berniokas - is Gabono (Vakaru Afrika). Apsidziaugem, kad bent vienas tamsiaodis gailestingas (iki tol veze tik baltieji)… na cia Jurate pamirso mus priglaudusios seimos seimininke, juk ir ji - juoduke is Peru. L.) Dar su viena masina pasiekem pasienio miesteli Lorrach (puse jo priklauso sveicarams, puse - vokieciams). Deja, cia musu linksmybes baigesi. Sucypsejo Linos mobilus ir gavau zinute, kad mano bobutei infarktas. Bandziau skubinti ivykius kaip galima greiciau: miestelis Lorrach atrode be galo ilgas, Lina palaike mane moraliskai ir materialiskai (sere riesutais). Nuo to miestelio, giliau i siaure paveze drasi cigone su 2 vaikiukais: berniukas - Markas, mergaite - Jasmina. Jasmina sugebejo isnagrineti vos ne visa mano kupriako turini, o tada nusitverusi Sprite buteli, apsiramino. 23.00 pasigaunam juoda audine su albanu. Man eilini syki nesiseka. Kai kalba uzeina apie vairuotojo amziu ir jis praso speti, savo nelaimei visus pasendinu. Zodziu, jam - 23, istekejo 17-os budamas, turi 4 m. sunu. Pradeda mokyti mus su Lina gyvenimo: netrranzuokit nakty tankstelej, - pavojinga, mafija, prigirdys degtine ir t.t. (Kakaja dosada, tarsi nebutu geru gerimu <- P.)
1.00 mes netoli Stutgarto. Ka gi, nors labai rupi namai, bet masinu maza ir einam ant kalveles miegot. Pabudina lietus. Lina organizuotas zmogus - speja mane ir save apdengti polietilenu. Taciau nesimiega - salta, dregna, sliuzai (viena is ju, kiek veliau bedziovindama miegmaisi, radau graziai isdziuvusi, lyg koki ziedlapi suspausta knygos lapuose. L.)) - leidziames i apacia. Pasirodo, turejom kaimynu - salia musu miegojo 2 stopares is Lenkijos. Jos - konkurentes. Varo i Lenkija. Bandom tranzyti, bet apgailetina (viso labo tik slapia. L.) musu isvaizda, matyt, gasdina vairuotojus. Galu gale, po geru 2 val. sustoja gerasirdis vokietis, kuris svajoja praleisti vasara pas drauga vokieti, gyvenanti Sibire, o zmona nori prie Vidurzemio juros. Paveza jis iki Miuncheno, o ten 3 furos broliu lietuviu. Tik klausimas, kur vaziuoja. Pasirodo - Lietuvon. Laikinai musu su Lina keliai issiskiria: as vienoj, ji - kitoj furoj. Be didesniu nuotykiu pasiekiam Lietuva. Dieve, kaip cia grazu ir gera, visi tave supranta ir nereikia lauzyti liezuvio angliskai ar prancuziskai.
Stai taip baigesi 2-ju lietuvisku sraigiu, tempusiu savo namukus ant gleznu peciu, kelione I Sveicarija. Sakau aciu Linai, P., Vaidai, Juratei padejusiems palaikyti rysi su namais keliones metu. Aciu ir tiems, kurie mus globojo keliones metu: vairuotojams, mieliems, rupestingiems sveicaru diedukams ir bobutems, minetai sveicaru seimai, policijai, isgelbejusiai musu gyvybes nuo pavoju, gresusiu autobane, aciu VAK-ui, kad leido susirasti bendrazyge Lina, istverusia visus keliones sunkumus ir palaikiusia mane kantrybes issekimo minutem. Taigi, L A B A I     A C I U!
Na belieka ir man padekoti visiems man padejusiems, uzjautusiems ir bijojusiems uz mane :). Ne toks jau baisus tas vilkas, kaip apie ji snekama. ACIU. Cia buvo Lina, ta pati, kur nuolat auksciau esanciame tekste "kiso savo trigrasi", pasirasydama L. Bet tai isties nereiskia, kad su visais jais (ta prasme - trigrasiais) sutinka Jurate, kaip beje ne su viskuo, kas parasyta is Jurates "varpines", sutinku as. Na bet kaip sakoma - TOKIA AUTORIAUS VALIA…ir turbut todel tie intarpeliai ir gime. L.
O cia dar buvo P. Pasisiuliau Juratei pataisyti teksta - kur Kanada parasyta is mazosios, kur raide kokia vidury zodzio praleista. Na, ir, jai nematant, nesusilaikiau nuo … zinot jau.