Andriaus ir Vilmos vasaros kelionė autostopu į Turkiją
2001 07 05 - 2001 08 02 dienomis

pasakoja Andrius Jankaitis aka Cheslowas

Kelionės maršrutas: Vilnius - Bialystok (PL) - Lublin (PL) - Rzeszow (PL) - Košice (SK) - Debrecen (H) - Oradea (RO) - Cluj-Napoca (RO) - Sibiu (RO) - Bran (RO) - Brašov (RO) - Bucuresti (RO) - Istanbul (TR) - Duzce (TR) - Akcakoca (TR) - Zonguldak (TR) - Amasra (TR) - Inebolu (TR) - Kastamonu (TR) - Kapadokya (TR) - Mersin (TR) - Silifke (TR) - Alanya (TR) - Antalya (TR) - Kemer (TR) - Fethiye (TR) - Marmaris (TR) - Bodrum (TR) - Efes (TR) - Kusadasi (TR) - Denizli (TR) - Pamukkale (TR) - Canakkale (TR) - Edirne (TR) - Ruse (BG) - Bucuresti (RO) - Ramnicu Valcea (RO) - Sebes (RO) - Cluj-Napoca (RO) - Debrecen (H) - Tokaj (H) - Košice (SK) - Prešov (SK) - Lublin (PL) - Bialystok (PL) - Kaunas - Vilnius

Kelionėje:

Pabuvota: šešiose valstybėse, t.y. PL - SK - H - RO - BG - TR
Pabuvota: prie trijų jūrų - Juodosios, Viduržemio ir Egėjo
Kelionės trukmė: 29 dienos
Autostopu nuvažiuota: 8650 km.
Labiausiai nepatikusi šalis: Bulgarija
Geriausias autostopas: Turkijoje ir Rumunijoje
Daugiausia dienų praleista: Turkijoje – 16 d. ir Rumunijoje – 5 d.
Važiuota: 144 automobiliais

ŠALIS	ATSTUMAS
Lietuva - LT	380 km
Lenkija - PL	1360 km
Slovakija - SK	350 km
Vengrija - H	450 km
Rumunija - RO	1510 km
Bulgarija - BG	350 km
Turkija - TR	4250 km
Viso:	8650 km

Šiame pasakojime visa pateikiama informacija yra 2001 m. liepos mėn.

Startavome 2001.07.05 (ketvirtadienis) 17.30 h., lyjant lietui ir esant nerealiam kamščiui Vilniaus gatvėse. Kolegos buvome nuvežti iki Kauno geležinkelio stoties, iš kur po kelių minučių su mikriuku pajudėjome Garliavos link. Iš ten su dviem Kauno “pacukais” iki Marijampolės, pėsčiom per Marijampolę. Pasienyje buvome sutemus. Beeinant link pasienio užkardos sustojo lenkas, kuris pervežė mus per pasienį. Lenkų pusėje buvom 23.00 h. Po pusvalandžio įsitrinam į slovako vairuojamą furą. Jėga – Lenkiją pervažiavom su viena fura. Kitos dienos popietę mes jau Slovakijoje (po 21 h.).
Su dviem mašinom nuvažiuojam iki Košice, kur jau vakarėja bei penktadienio vakaras daro savo – trafiko nerasta ir nakvojam šalia kelio esančioje pievoje.
Šeštadienio rytas – Vengrijos pasieny sutinkam du vyrukus-lietuvaičius, pirmą kartą keliaujančius autostopu ir išsiruošusius į Budapeštą. Juodas strigimas - vien pilnai apsikrovusios lenkų mašinos, išsiruošusios kažkur savaitgaliui. Prasitrynę 2-2.5 h. pasienyje, nusprendžiam traukti pėsčiomis link pirmo Vengrijos miestelio. Be abejo, tai pasiteisina. Vakarėjant pasiekiame Rumunijos pasienį. Tą vakarą į Rumuniją nevažiavom, nes nesinorėjo prarasti brangios, vienos iš trijų dienų, skirtų pervažiuoti Rumuniją.
Sekmadienio rytas Rumunijos pasieny. Trafiko nerasta. Keletą lokalių mašinų į Oradea “praspiriam”, bet vėl prastovėjus porą valandų tenka važiuoti iki Oradea. Iš ten su nacionaliniu rumunišku automobiliu DACIA važiavom iki Cluj-Napoca. Buvome nuvežti tiesiai prie vienintelio HHB duomenų bazėje esančio rumuno Imre Miko (tiesa vengrų kilmės), namo durų. Baladojamės po miestą su nuostabiu gidu, Imre broliu Ferentz’u.
Sekančią dieną nusigavom iki Bran’o, šalia Brašov’o, kur yra taip vadinama Drakulos pilis. Pasirodo, kad atvažiavom per vėlai. Į pilies vidų nepatekom. Teko tenkintis pilies apžiūra iš išorės. Pilis dirba tik iki 18.00 h. Bilietas kainuoja 50.000 lėjų (7 Lt). Nakvojom kalnuos, šalia labai gražiai sukrautų šieno kupetų.
Išaušo rytas Karpatų kalnų papėdėje - trečia diena Rumunijoje. Reikia išvažiuoti iš RO, nes baigiasi trijų dienų tranzitinė viza. Rumunijoje autostopas geras – tai be problemų ir įgyvendinom, prieš tai dar pasivažinėję Karpatų kalnų keliukais ir pasibastę po Bukareštą. ~21 h. įvažiuojam į Bulgariją. Važiavome su mus per sieną pervežusiu furos vairuotoju turku. Nujaučiau linksmybes... Pirmas turkų parkingas Bulgarijoje – 32 km. už Ruse. Tipo vaišės! Viskas vyksta labai įtartinai – vairuotojas pats nieko nesiūlo, o aplink mus bėgioja šlykšti vietinė fauna ir siūlo – tai išgerti, tai pavalgyti. Išgėrus arbatos kaip tai patraukia miegučio – viskas aišku... Mąstome, kaip čia geriau sutvarkius šį reikaliuką! Apsisprendžiame pasiimti kuprines iš furos ir traukiam tolyn, kuo toliau nuo šitos “skylės”. Netrukus bala žino iš kur atsiranda policija – nieko jie mums nepadeda, gerai dar kad patiems į galvą nedavė -:) Vienu žodžiu, visiškas bardakas Bulgarijoje, policija “papirkta” – tiesos nerasi ir geriau neieškoti! Komunizmas kaip kad Baltarusijoje, absoliučiai jokio skirtumo. Man Bulgarija kaip kraštas – pats šlykščiausias Europoje!!!
Kitą dieną su lokaliom ir dviem turkų furom pasiekiam Turkijos pasienį.

Turkija: 2001.07.11 (III) – pasienyje naudojamės pigiu graikišku, jei lyginsim su turkišku, GSM ryšiu ir sprendžiam dilemą – kur važiuoti? Kol mąstėm – tai ir sutemo. Nusprendėm iš pradžių važiuoti Juodosios jūros link. Nakvojom turkų furoje netoli Havsa.
Kita nakvynė buvo turkų šeimoje, miestelyje Duzce, 200 km. už Stambulo. Nors turkai nemokėjo nė žodžio angliškai ar kokia kita kalba, teko naudotis nedideliu lietuvių-turkų kalbos žodynėliu. Vakare dar teko sudalyvauti vietinės reikšmės musulmoniškose pamaldose.
Pirmas kurortas Juodosios jūros pakrantėje – Akcakoca. Nieko įdomaus, vanduo ne ypatingai švarus, paplūdimio žolėse matyti mazutas.
Antras didesnis kurortas – Zonguldak. Pakrantė akmenuota, atostogauja tik turkai, pasistatę palapines šalia jūros. Visumoje užsienietis prie Juodosios jūros (taip pat ir prie Marmuro jūros) yra retas svečias.
Trečias aplankytas miestelis – Amasra. Vertas dėmesio mažas, gražus, jaukus miesteliūkštis.
Toliau važiavom nuo Amasra iki Inebolu. Atstumas – 170 km. Juodai pavojingas kalnų keliukas, siauras, vingiuotas, vietomis pusė kelio užberta žvyru, kas daro šį kelią dar pavojingesniu. Asilai, ožkos, avys kelyje – įprastas reiškinys. Važiavosi šiuo keliu labai jau lėtai – arba mašinų nebūdavo arba labai lėtai jos vilkdavosi. Juodas lokalas.
Iš pradžių dar buvo minčių šiuo keliu pasiekti Samsun’ą ar Trabzon’ą, tačiau vėliau šios minties buvo atsisakyta.
Nuo Inebolu patraukėm Kastamonu link ir į šalies gilumą. Nuo Kastamonu pavežė toks keistuolis su labai senu “grabu” Renault 12. Nuvežęs 60 km. iki Ilgaz bičiukas užsigeidė pinigų – teko jam parodyti “ragus” -:) ir išaiškinti autostopo teoriją.

Kapadokya – požeminių urvų ir miestų labirintas. Aplankėm 3 iš jų: Goreme, Uchisar ir Kaymakli.

Goreme – muziejus po atviru dangumi. Daug daug ivairiausių formų uolų. Uolose žmogaus iškaltos įvairios freskos, proskynos ir t.t. Apsilankymas nemokamas. Būtina pamatyti. Bukletas su 12 atviručių kainuoja 1.000.000 lirų (3.20 Lt).

Uchisar – vietovė, kur daug išlikusių smailios formos pilių-urvų (angliškai tai skambėtų CAVE). Kai kuriose iš jų po šiai dienai gyvena žmonės. Vienoje iš jų buvome priglausti ir mes. Buvome pavaišinti arbata, Kapadokijos vynu bei pietumis malonaus šeimininko Erkan’o būste. Šioje pilyje-urve yra tik elektra, vanduo ir WC – išorėje. Šeimininkas Erkan siūlė pasilikti ir pernakvoti istorija dvelkiančiame urve, bet mes dėl laiko stokos bei ne per didelio pasitikėjimo turkais, nepasiliekame. Yra Uchisar dar be galo graži pilis – tai didžiausias statinys šiame miestelyje. Galima pėsčiomis užsilipti į jo viršų – bilieto kaina – 1.000.000 lirų (3.20 Lt). Būtina pamatyti.

Kaymakli – požeminis miestas. Bilieto kaina – 4.000.000 lirų (~13 Lt), studentams 1.500.000 lirų (~5 Lt). Lietuviški studento pažymėjimai – galioja be problemų. Mes sumąstėm į požemius eiti su kuprinėm... na na... vietomis vos vos pritupę, žingsnis po žingsnio pralįsdavome šio požeminio miesto labirintais ir tuneliais. Matyt prieš 20 amžių žmonės mažučiai buvo -:)

Iš Kapadokijos patraukėm link pietinės Turkijos dalies, link Viduržemio jūros bei Kipro.
Erdemli susistabdėm kurdų tautybės sunkvežimio vairuotoją, važiavusį mums reikalinga kryptimi iki pat Antalijos. T.y. visus ~450 km. Viduržemio jūros pakrante. Po Juodosios jūros pakrantės tai buvo tarsi išganymas. O kurdo svetingumas buvo neišpasakytas – gėrėm, valgėm, gėrėm, valgėm. Važiavom pilvus išvertę...
Tik buvo gaila, kad teko atsisakyti Kipro idėjos – pravažiuodami pro Silifke, iš kur plaukia keltas į Kiprą, nieko nesimatė – tai numojom ranka ir važiavom tiesiu taikymu į Antaliją.
Trafikas Viduržemio jūros pakrantėje, taip pat kaip ir Juodosios jūros pakrantėje – fontanais netryško. Bevažiuojant kurdas sumąstė, kad reikėtų jam nusiskųsti barzdą ir man nepakenktų nusiskųsti. Nuvarėm į kirpyklą, kur keli mažvaikiai nuskuto mumi abudu už 1.500.000 lirų (~ 5 Lt).
Antalya. Mums beeinant miesto link sustojo fainas bičas su nauju Volvo S40, kuris pasisiūlė mus pavežėti centro link. Su juo įsikalbėjom - kaip saka susiradom draugelį! Jis mus pavežiojo po priemiesčio viešbutukus, kur susiradom vieną tokį pusė velnio viešbutuką, double room už 15.000.000 lirų (48 Lt). T.y. 24 Lt žmogui/para. Kambarys su dušu, tualetu, balkonas su vaizdu į jūrą, nedidelis baseinas kieme + pusryčiai. Adresas: Hotel Holland, Lara Yolu Barinaklar 2049, Sokak No. 17, tel. +90 242 3231389

Antalya - didelis miestas (509.000 gyventojų) + tiek pat turistų, kaip kurortui visai netinka. Pliažai tik iš dviejų pusių – t.y. vienam miesto pakrašty (Konyalti beach) ir kitam (Lara beach). Visur kitur palei jūrą - skardžiai. Nepatogus susisiekimas ir tai trunka ilgai.
Miesto transportas – autobusiukai: bilietas kainuoja 400.000 lirų (1.30 Lt).
O šiaip visi prekybininkai, pradedant nuo Antalijos, yra išpuikę. Po keleto dienų jie man jau buvo įkyrėję iki gyvo kaulo. Visose prekybos vietose paklausus kainos, vietoj atsakymo sulauki klausimo: where are you from? Kai pasakai iš kur esi atvykęs, tuomet pagalvoja ir pasako kainą. Tiesa, ne kiekvienas žino Lietuvą.

Perge – antikinis miestas, nutolęs ~25 km. nuo Antalijos.. Verta pamatyti. Bilieto kaina – 7.000.000 lirų (22 Lt), studentams 3.000.000 lirų (~10 Lt).

Kursunlu Selalesi – vandens kriokliai, kaskadai. Bilieto kaina – 400.000 lirų (1.30 Lt)

Kemer - mažas kurortas, apsuptas iš vienos pusės kalnų ir nutolęs 42 km. nuo Antalijos. Kainos žymiai didesnės nei Antalijoje, meniu pagrinde tik rusiškai ir vokiškai. Knibždėte knibžda rusakalbių piliečių. Jie pagrindiniai poilsiautojai šiame kurorte. Vakare užeigose groja rusiška muzika, visai kaip Palangoje -:) Gultas pliaže dienai kainuoja - 2.500.000 lirų (8 Lt).
Siūlomos pramogos šiame kurorte:
10 minučių trukmės skraidymas parašiutu 50 m. aukštyje virš jūros – 30 USD
Jeep safari (dienos trukmės) – 17 USD
Diving – nardymas – 45 USD

Phaselis – antikinis miestas pušyno pašonėje, kuriuo beeinant sukandžiojo mašalai. Dauguma turistų atplaukia laivais tiesiai iš Kemer’o. Bilieto kaina - 5.000.000 lirų (16 Lt), studentams – 2.000.000 lirų (6.50 Lt).

Fethiye – garsus kalno papėdės uolose esančiomis kapavietėmis. Taip pat garsus už 12 km. esančiu Oludeniz. Oludeniz – 4 km. ilgio pusiasalis, kurį iš abiejų pusių skalauja Egėjo jūra. Kaip mums sakė, tai gražiausias pliažas Turkijoje. Bet mes ten nepabuvojom, nors tokia galimybė buvo. Po to truputį gailėjomės.

Fethiye centre esančios pusbrangės užeigos meniu dalis:

Doner kebab - 3.500.000 lirų (11 Lt)
Tavuk Sis (vištiena) - 3.500.000 lirų (11 Lt)
Adana kebap - 3.000.000 lirų (~10 Lt)
Lentil sriuba - 1.000.000 lirų (3.20 Lt)
Turk Kahve (kava) - 500.000 lirų (1.60 Lt)
Čaj (arbata) - 200.000 lirų (0.70 Lt)
Ayran - 500.000 lirų (1.60 Lt)
Geriamas vanduo (1.5l) - 1.000.000 lirų (3.20 Lt)

Marmaris – labiausiai patikęs kurortas Turkijoje. Nakvojom kažkokioj landynėj pačiam miesto centre – kambary, kur buvo dvi lovos, kai kurie baldai, WC ir dušas koridoriaus gale. Mokėjom 10.000.000 lirų už kambarį – 16 Lt žmogui/para. Adresas: Hostel Kordon, Aile Pansiyonu, tel. 4124762
Gultas pliaže dienai kainuoja – 2.000.000 lirų (6.50 Lt).

Kai kurių siūlomų pramogų kainos Marmaryje:
Vienos dienos išvyka į Rodos salą (GR) – 30 USD. Jei daugiau nei vienai dienai – 45 USD.
Vienos dienos išvyka laivu po aplinkines salas, įskaitant pietus – 10 USD.
Diving – nardymas. 2 kartus panardyti su instruktoriumi kainuoja 26.000.000 lirų (~83 Lt).
Jeep Safari – vienos dienos išvyka, įskaitant pietus, gidą, draudimą ir transporto išlaidas kainuoja 23.000.000 lirų (73 Lt).
Turkish Bath – turkiška pirtis, įskaitant masažą kainuoja 7.000.000 lirų (22 Lt).

Bodrum – labai skiriasi nuo kitų Turkijos miestų, kadangi dauguma namų yra balti, visai kaip Graikijoje. Bodrum’e yra labai sena ir graži pilis, kur dabar įsikūręs povandeninės archeologijos muziejus. Buvo pirmadienis – nedarbo diena. Viduje pabuvoti neteko.

Kusadasi – miestas šalia Egėjo jūros. Šiaip fainas miestas, ramesnis nei kurortiniai miestai Viduržemio jūros pakrantėje. Tik kad gerų pliažų nematėm, kai kur įrengti mokami pliažai.
Vienos dienos išvyka į Samos salą (GR) – 35 USD.

Efes (Ephesus) – 7-as pasaulio stebuklas (Artemidės šventykla). Tiesiog būtina aplankyti šį gražiausią ir geriausiai išlikusį senovės miestą. Bilieto kaina - 7.000.000 lirų (22 Lt), studentams – 3.000.000 lirų (~10 Lt).
5-7 km. už Efes’o – Mary Virgin house. Kelias veda į kalno viršūnę. Toliau kelio nerasta. Pasak istorijos, čia savo paskutinius gyvenimo metus praleido Mergelė Marija. Dabar ten – maža koplyčia ir šventas vanduo, kurį mes ištroškę gėrėm kaip nelabai šventą. Vis tik kai pavėsy +40C...

Denizli – absoliučiai niekuom neįspūdingas miestas. Tik kad šalia jo (už 14 km.) – Pamukkale.

Pamukkale – stalagmitų kanjonai, padengti baltų mineralinių medžiagų sluoksniu. Vanduo per juos bėga tiesiai iš kalnų. Legenda byloja, kad išsimaudžius šiuose vandenyse – sveikatos šaltinis organizmui ir odai. Ką aš žinau, gal? Bet matyt reikėtų pamirkti porą valandų, kad pasijaustų poveikis odai. Būtina aplankyti. Bilieto kaina – 4.000.000 lirų (~13 Lt), studentams – 1.500.000 lirų (~5 Lt).

Po Pamukkalės ir Denizli maunam tiesiu taikymu iš Turkijos. Dobras turkas-draugelis Mustafa, su kuriuo važiavom nuo Kusadasi iki Denizli ir su kuriuo kartu pabuvojom Pamukkale, mums nuperka bilietą į autobusą, važiuojantį į Canakkale. T.y. net ~600 km. Bilietas kainavo – 12.000.000 lirų (38 Lt/asmeniui). Pakeliui pro autobuso langą pasigrožėjom naktiniu Izmir’u. Kelionė truko 10 h.
Canakkale buvome 4 h. ryto. Artimiausias keltas per Dardanelo sąsiaurį plaukė po valandos. Persikelti žmogui kainavo 600.000 (2 Lt). 2 automobiliais 10 h. ryto pasiekiame Edirne, t.y. visai šalia pasienio. Aplankėme kažkokią žymią didelę mečetę, išleidome paskutines turkiškas liras ir patraukėm link pasienio. Sieną kirtom 2001.07.26 (IV) vidurdienį. Ate Turkija. Turkijoje bastėmės 16 dienų ir nuvažiavome virš 4.200 km.

Kainos Turkijoje: 1 USD – 1.260.000 TRL

Hamburgeris – 750.000 TRL (~2.50 Lt)
Batonas (250 g.) – 100.000-150.000 TRL (0.30-0.50 Lt)
Arbūzai (kg) – 200.000-250.000 TRL (0.65-0.80 Lt)
Vynuogės (kg) – 1.000.000 TRL (3.20 Lt)
Ledai – 300.000-600.000 TRL (1-2 Lt)
Geriamas vanduo (1.5l) – 300.000-600.000 TRL (1-2 Lt)
Arbata – 200.000 TRL (0.65 Lt)
Alaus butelys (Troy, Marmara, Efes Pilsner) – 550.000-800.000 TRL (1.75-2.50 Lt)
Yani Raki (anyžinė degtinė, 0.35 l) – 3.000.000 TRL (~10 Lt)
Tabakas: Camel, Marlboro, Parliament – 1.400.000-1.500.000 TRL (4.50 Lt), Winston, Chesterfield – 900.000 TRL (~3 Lt), turkiškos cigaretės Samsun, 2001 – 600.000 TRL (2 Lt)
Foto 10x15 – 125.000-150.000/vnt (~0.50 Lt), ryškinimas – 1.500.000 TRL (~5 Lt)
Internetas (h) – 600.000-1.200.000 TRL (2-4 Lt)
Atvirutės – 100.000 TRL (0.30 Lt)
Minimali išgryninamų pinigų suma bankomate: 5.000.000-10.000.000 TRL (16-32 Lt), priklausomai nuo banko.

Mes jau Bulgarijoje. Nesvetingoje, apleistoje, dvelkiančioje šlykščiu komunizmu.
Čia mūsų laukė prizas-siurprizas. Absoliuti dauguma furų vairuotojų rodė, kad gali ir nori paimti tik vieną žmogų. Važiuojant į Turkiją nieko panašaus nebuvo. Tai mus stebino, bet tai jau ne vien vairuotojų valia, bet ir Bulgarijos policijos įtaka. Taip praėjo valanda, dvi, trys. Lokalių mašinų beveik nerasta. Ekspromtu nusprendžiam BG pervažiuoti traukiniu – už 1 DM/žmogui autobusu nuo pasienio nuvažiuojame iki pirmo miestelio pavadinimu Svilengrad. Autobusų stoty sutinkam čekų porelę, priverstą laukti rytinio autobuso į Sofiją. Autobusas į Sofiją važiuoja 2 kartus per dieną. Bilieto kaina – 9 levai (16 Lt). Įdomumo dėlei – traukinys Sofija-Stambulas kainuoja 34 levus (62 Lt).
Šiaip ne taip surandam avtobusna spirka (autobuso stotelę), iš kur galima nusigauti iki geležinkelio stoties. Bilietas važiuoti miesto autobusu – 0.30 levo (0.55 Lt). Mokama vietoje.
Geležinkelio stotis – 16.30 h. Traukinys į Ruse tik 03.25 h. Veikti nėra ką...ragaujam vietinės reikšmės alų (ne kokis skonis), bet pigus. Po to vakarėjant “prasinešam” per laukus, “nukosėjam” porą arbūzų, bet nusiviliam – dar nelabai prinokę. Keletai valandų prisnūstam po kažkokiais krūmais šalia geležinkelio stoties. Tai buvo pati šlykščiausia nakvynė dar labiau šlykščioje valstybėje!
Traukinys Istanbul (TR) - Bucuresti (RO) vėluoja virš pusvalandžio. Muitininkai jį sulaiko dar dviem valandom. Išvažiuojam tik prašvitus apie šešias. Bevažiuojant prisikabina 1-as iš trijų kontolierių, geriausiai kalbantis rusiškai. Bando išvedžioti įvairias Bulgarijos gyvenimo realijas, kad tipo mes negalime tarptautiniu traukiniu važiuoti per Bulgariją, turim dar sumokėti po 40 DM/žmogui – tuomet no problem ir t.t...t.t. Teko 5 min. siųsti jį po velnių, ką sėkmingai ir padariau. Traukinys į Ruse atvažiavo tik ~18 h. Vėlavo visas 6 h. Tai Bulgarija, kaip pasakytų BG policininkai. Dabar vis galvoju: kur geresnė padėtis – Bulgarijoje ar Baltarusijoje. Man abi jos niekingos valstybės.
Pervažiuoti visą Bulgariją traukiniu, maršrutu Svilengrad-Ruse kainuoja–13.25 levo (~25 Lt).

Kainos Bulgarijoje:

Hamburgeris – 1 levas (1.80 Lt)
Ledai – 0.4-0.9 levo (0.75-1.65 Lt)
Arbūzai (kg) – 0.3-0.4 levo (0.55-0.75 Lt)
Persikai – 0.7-1 levo (1.30-1.80 Lt)
Mineralinis vanduo, limonadas (1.5l) – 0.4-0.6 levo (0.75-1.10 Lt)
Alaus butelys – 0.4-0.8 levo (0.75-1.5 Lt)
Degtinė (0.5l) – 2.60 levo (~5 Lt)
Foto 10x15 – 0.4 levo/vnt (0.75 Lt)
Internetas (h) – 0.9 levo (1.65 Lt)
Taksi (1 km.) – 0.35 levo (0.65 Lt)
Transporto bilietas: Ruse, Svilengrad’e – 0.30 levo (0.55 Lt)

Kaip žinia, BG/RO sieną – tiltą per Dunojų, pėsčiom pereiti draudžiama. Yra galimybė persikelti per Dunojų keltu. Bilietas asmeniui kainuoja 1 USD. Bet blogybė yra ta, kad nėra grafiko, kada jie kelia. Jie plukdo tik tuo atveju, kai būna mašinų. Sieną kirtom su italais, kemperiu grįžtančiais iš Graikijos.
Tolimesnės linksmybės tęsėsi Rumunijos pasienyje. Rumunų pasienietis sumąstė, kad gerai būtų, jei mes papildytume Rumunijos biudžetą, t.y. nusipirktumėme dar kartą RO tranzitinę vizą už 21 USD, nors mes turėjome double transit vizą. Vėl teko kovoti už savo teises – po kokių 15 min. apsisprendė, kad mums antros vizos jau kaipo ir nebereikia. Praleido...

Rumunija. Autostopas - geras. Visumoje grįždami namolio Rumuniją pervažiavom 8-iomis mašinomis.Su anksčiau minėtais italais iki Bukarešto. Su dviem mašinom duobėtu Bukarešto aplinkeliu iki autostrados į Pitesti. Ten prie pat autostrados užsukam į hypermarketą CARREFOUR. Kainos – malonios dušiai ir ne tik... Iš ten tiesiu taikymu važiavom į Ramnicu Valcea bei Sebes. Sutemsta. Beeinant ieškoti nakvynės, pradeda lyti. Varom per laukus, permirkstam....bbbrrrrr....
Kitos dienos rytas – Cluj-Napoca, kur gyvena net 22% vengrų kilmės ar tai tautybės piliečių. Apsilankom Internet Cafe – jų čia nemažai, Internetas pigus, bet be galo lėtas. Bandom surasti HHB narį Imre Miko. Jis tuo metu ilsisi Satu Mare – tuomet nusprendžiam nebelaukti jo ir važiuoti tiesiu taikymu į Vengriją.
Buvo sekmadienio vakaras. Kaip nebūtų keista – stringam trečią kartą šioje kelionėje. Ir pakankamai ilgam – 3 valandom. Gal įtakos turėjo tai, kad nelabai norėjom mes iš RO išvažiuoti. Turėjom dar vieną dieną galiojančią vizą. Tačiau vakarėjant sustoja vengras ir vidurnaktį pasiekiame pirmą Vengrijos miestą Berettyoufalu. Vairuotojas važiavo į Budapeštą, bet mes “nepasirašėm” šiam reikalui. Norėjosi greičiau į Slovakiją.

Kainos Rumunijoje: 1 USD = 29050 lėjų

Hamburgeris – 12.000 lėjų (1.65 Lt)
Duona (p/b) – 13.000 lėjų (1.80 Lt)
Ledai (pigiausi) – 4.000 lėjų (0.60 Lt)
McDonalds komplektas – 46.000-57.000 (6.50-8 Lt)
McDonalds ledų ragelis – 6.000 lėjų (0.80 Lt)
Mineralinis vanduo (1.5l) – 10.000-11.000 (1.40-1.50 Lt)
Alaus butelys – 8.000-12.000 (1.10-1.65 Lt)
Degtinė “Stalinskaja” (0.5l) – 28.000-36.000 lėjų (4-5 Lt )
Tabakas: Camel, Marlboro – 30.000 lėjų (4 Lt), Winston – 19.000 lėjų (2.60 Lt), rumuniškos – 8.000-12.000 lėjų (1.10-1.65 Lt)
Foto 10x15 – 6.000 lėjų/vnt (0.80 Lt)
Internetas (h) – 11.000-15.000 lėjų (1.5-2 Lt)
Transporto bilietas Bukarešte – 5.000 lėjų (0.70 Lt)
Važiavimas mikroautobusu – 8.000 lėjų (1.10 Lt)
RO žemėlapis – 53.000 lėjų (~7.50 Lt)
Minimali išgryninamų pinigų suma bankomate: 100.000 lėjų (~14 Lt)

Vengrija. Važiavosi tiesiog puikiai. Pirmus du miestus – Debrecen ir Nyiregyhaza vairuotojai pervežė complete – t.y. iki miesto pabaigos ženklų. Šiaip jėga – nė žingsnio pėsčiom per du didžiausius miestus mūsų kelyje. Mažumėlę pasibastom po Tokaj. Toliau kelis km. važiavom su greitosios pagalbos mašina. H/SK pasienyje šlykštus slovakas-pasienietis išsidirbinėja. Liepia ištraukti kuprines, klausinėja apie alkoholį, taboką, narkotikus. Tenka jį nuvilti. Kuprinių nekrausto. Važiuojam toliau iki Trebišov.
Minimali išgryninamų pinigų suma bankomate: 1.000 forintų (~14 Lt)

Slovakija. Iš Trebišov važiavom į Košice, iš ten į Prešov. Prešov’e apsistojom pas HHB narį Peter Kehl, tiksliau pas jo šeimyną, nes jis visai vasarai išvažiavęs į Izraelį. Maloniai ir turiningai leidžiam laiką iki kitos dienos pietų. Popiet startuojam tiesiu taikymu namolio. Stopas ne koks – 70 km. iki PL. Šį atstumą įveikiam 6-iom lokaliom mašinom, važiuodami po kelis ar keliasdešimt km.

Kainos Slovakijoje: 1 USD = 48.50 SKK

Hamburgeris – 20-25 SKK (1.70-2.10 Lt)
Ledai – 5-10 SKK (0.40-0.80 Lt)
Arbata – 8-10 SKK (0.70-0.80 Lt)
Kava – 10-13 SKK (0.80-1.10 Lt)
Alaus butelys – 8-11 SKK (0.70-0.90 Lt)
Internetas (h) – 30 SKK (2.50 Lt)
Foto 10x15 – 8 SKK/vnt (0.70 Lt)
Transporto bilietas – 8 SKK (0.70 Lt)
Minimali išgryninamų pinigų suma bankomate: 100 kronų (8.20 Lt)

Lenkija. SK/PL pasienis. Jau kelintą kartą kertamas labai įdomiai. Kiek pamenu, prieš 3 metus lenkų pasienietis teiravosi ar turiu pinigų pervažiuoti Lenkiją. Parodžius mokėjimo kortelę, labai apsidžiaugė ir išsišiepė iki ausų -:)
Šįkart:
P: lenkų pasienėtė klausia, kur važiuoju?
A: sakau namo
P: tai čia tranzitas bus?
A: tai matyt, kad ...
Įdėjo štampą į pasą ir dar ranka užrašė – TRANZYT.
Ką aš žinau – pirmą kartą tokis bajeris iš lenkų pusės.

Važiavom man labiausiai nepatinkančiu keliu Lenkijoje: Rzeszow-Lublin-Bialystok. Bet tai trumpiausias kelias. Lublin’ą pervažiavome per 40-45 min. autobusu Nr.26, bilieto kaina 1.90 PLN (~2 Lt). Losice susistabdėm latvio vairuojamą furą, kuri pavežėjo iki pat pasienio. Pervažiuoti PL/LT sieną prireikė visų 2 h. Lietuvių pasieniečiai-muitininkai “grybą pjovė” – tinginiai, matyt dirbti tingėjo. Nuo pasienio iki Kauno važiavom su olando vairuojamu mikriuku, važiavusiu į Helsinki. Prie IX forto nestabdomas sustojo maršrutinis mikroautobusas: visai kaip Turkijoje. Mes jam rodom, kad nereikia. O jis rodo, kad liptume vidun. Gerai, pavežė 6 km. Kauno aplinkeliu. Beeinant link pagrindinės balsavimo vietos sutikom bičelį, grįžtantį iš kelionės – pabuvota Vladivostoke. Tai visi trise sėkmingai su šauniu, paskutiniu šioje kelionėje vairuotoju Aisčiu, pasiekiame betemstantį Vilnių.

Pasakojimo autorius: Andrius Jankaitis, e-mail: gvazi(a)takas.lt

P.S. Kuro kainos 2001 liepos mėn. (gal kam pravers):

Lenkija (PL):
1 USD = 3.94 PLN
Benzinas --- 3.17-3.35 PLN (3.20-3.40 Lt)
Dyzelis --- 2.40-2.59 PLN (2.40-2.60 Lt)
Dujos --- 1.05-1.25 PLN (1.05-1.25 Lt)

Slovakija (SK):
1USD = 48.50 SKK
Benzinas --- 31.10-33.50 SKK (2.60-2.75 Lt)
Dyzelis --- 31.40 SKK (2.60 Lt)

Vengrija (H):
1USD = 289 HUF
Benzinas --- 220-230 HUF (3.00-3.20 Lt)
Dyzelis --- 212-216 HUF (2.90-3.00 Lt)

Rumunija (RO):
1 USD = 29.000 lėjų
Benzinas --- 15.000 lėjų (2.10 Lt)
Dyzelis --- 12.100-13.000 lėjų (1.70-1.80 Lt)

Bulgarija (BG):
1 USD = 2.28 levo
Benzinas --- 1.40-1.47 levo (2.45-2.60 Lt)
Dyzelis --- 1.20-1.27 levo (2.10-2.20 Lt)
Dujos --- 0.66-0.8 levo (1.15-1.40 Lt)

Turkija (TR):
1 USD = 1.260.000 TRL
Benzinas --- 1.050.000 TRL (3.30 Lt)
Dyzelis --- 700.000-800.000 TRL (2.20-2.50 Lt)
Dujos --- 600.000-670.000 TRL (1.90-2.10 Lt)