…Cause we are the champions... Iš Kauno (tiksliau Garliavos) pajudam apie 10val. ryto. Kelionė prasideda!! Yeaa!! Galva pilna svajonių ir minčių, ką pamatyt. Nekantrauju, nerimstu, netelpu savam kaily.. Aš (Marija D.) kartu su juo (Andrium K.) iškeliaujam patys tiksliai nežinodami kur. Jokių planų, taip dar smagiau. Kelionė prasideda sklandžiai: sustabdom mašiną iki pat Lazdijų. Visą kelią vairuotojo klausyti "kvynai" nuteikia optimistiškai…Cause we are the champions… :))) Nuo Lazdijų įsėdam pas italą, jis važiuoja į Italy, ojj kaijjp vilioja važiuot toliau, bet mes su juo tik iki Warszawos (nes norim dar užsukt į muzikos festivalį).
<Dabar stovim eilėj prie pasienio. Hmm… O aš dar sakiau, kad Lazdijų muitinėj nėra eilių… Kertant sieną problemų neturėjom, kadangi važiavom su italu. Pinigų neklausė. O aš dėl tų pasieniečių tiek pasiėmiau (nieko,kituose pasieniuose prireix). Oki, sieną kirtom 13:16. Mes jau PL.>
< (15:50). Jau skauda užpakalį nuo sėdėjimo vienoj vietoj (nors ir koks komfortabilus automobilis bebūtų). Iki Warszawos liko 73km. Noriu išlipt greičiau!!>
Finally…16:30.keičiam laiką į vietos. taijjgi dabar 15:30. Mes prie Warszawos. Nusigavom į open hardcore festival ~20val. Šeip pačiu metu, kaip tik ant vakaro pažibos "Analenos"! Susitikom draugus lietuvius. Na jų buvo apie dešimt. Neblogaijj… pankai anarchistai nusiaubė visą parką (maždaug vieną sakom, kitą darom), šiek tiek pasibaisėjau, nes viskas atrodė tokiam lygy kaip kokioj jūros šventėj švintant (šiukšlės, šiukšlės,šiukšlės…) Andrius nesulaukė mūsų ir nuejo kažkur ant suoliuko miegot. O mes tuomet sulaukėm poros latvių iš NEKAC pagalbos - nagi nakvynė atėjo pati pas mus. Išieškoję visą parką ir galiausiai suradę Andriuką, kartu su vienu latviu nuėjom į mokyklą,kur tą naktį nakvojo nelenkai (ta prasme žmonės,kurie po festivalio neturėjo nakvynės). Mokykloj buvo visi patogumai: daug čiužinių miegojimui, dušas, maistas, internetas. Mes, lietuviukai, miegojom ant scenos. Tik Dionė liko Krilo mašinoj miegot.

2003 06 27. SEKMADIENIS

murrrrrr……. mes kaip kokie tingūs katinai ilgai vartėmės savo pataluose (miegmaišiuose) ir džiaugėmės, kad nereik niekur skubėt. Išsibudinę ir padekoję vietiniams už viską, išsiruošėm į centrą. Važiavom šešiese berods, bet Eglutackai pasidare žiauriai bloga, dėl to su Ieva išlipo iš autiko. Centrą pasiekėm tik mudu su Andrium. Nuėjom į Green housą, tikėjomės ten gaut nakvynę, bet mums paaiškino, kur galim rast tikrąjį skvotą, nes Green hous yra ekologų ofisas, ne skvotas. Kągi . .
<Dabar (15:06) sėdim ant žolytes prie to didelio bokšto-laikrodžio.valgom ir ilsimės.>
Nuvažiavom į skvotą (Squat Fabryka). Mus iškart l.maloniai priėmė. parodė laisvas vietas. Pasidėjom savo sunkenybes ir išvarem pabyzinėt po senamiestį. Kiek anksčiau buvau Varšuvoj, bet niekad neaplankiau OldTown'o. Senamiesty vaiksčiojom iki 23val. Visur pilna gatvės artistų. Senamiestis taip skiriasi nuo išpampusio reklamomis Varšuvos centro.. Vėliau bandėm surast maisto prekių parduotuvę, norėjom nusipirkt produktų ir skvote pasigamint valgyt, bet sekmadieniais niekas nedirba. Pasiblaškę grižom į skvotą. Kadangi buvo vėlu, durys buvo užrakintos. Teko lipt pro stogą.

2003 07 28, PIRMADIENIS

atsikėlėm pusę dešimtos, atsisveikinom ir išėjom. Mūsų laukė daug žadanti diena, kelionė per visą Lenkiją į Čekiją. Skvote, kiek mum pasakojo lenkai, nakvojo du latviukai. Jie irgi autostopu važiavo į Prahą. Tačiau skvote jų sutikt nespėjom, nes jie išėjo aksčiau už mus. Nuo Warszawa Centralna su spec. autiku nuvažiavom prie autostradų į Krokuvos pusę ir į Čekijos. Belaukdami autobuso susipažinom su vienu nuolat besišypsančiu lenku rastamanu ir mergina iš Maskvos. Paskui su ja kartu ir vykome iki prekybos centro IKEA. (Ji tranzavo link Krokuvos,mes link Prahos).
Jėga, trasoj susitikom latviukus. Kažkaip linksmiau pasidare. Jie jau valanda ant saulės kepa. Nesuprantu, ko į pavesį neina. Mes atsistojom po medžiu, nespėjau parasyti užrašo "CZ", kaip sustojo maškė. Tai buvo 15:00. Vairuotojas labai geraširdis ir rūpestingas. Pagaliau pasikeite oras: apsiniauke,palijo. Vienu momentu važiuojant taip lijo, kad ničnieko pro langą nesimatė. Net visu galingumu dirbantys valikliai nepadėjo. Pusiaukelėj sustojom pavalgyt. Mamamija, jau senai svajojau apie karštą maistą! Kadangi taip papuolė, kad užeiga prie pat sojos fabriko, nemažai patiekalų buvo būtent iš sojos. Mes su A. pavalgėm sojos kepsnių su kalnu įvairiausių daržovių. Vairuotojas sumokėjo. Pavalgę pajudėjom toliau. Vairuotojas labai jaudinosi del mūsų, siūlė tokį variantą, kad nakčiai liktume Wroclawe, apsistotume kokiam hotely ir tik ryte tranzuotume toliau. Tačiau mes laikėmės savo ir jį tikinom, kad nieko tokio tranzuot ir naktį.
\Taip ir padarom\. Išlipam už Wroclawo, kelių - posūkių makalynėj. Ten biški paklaidžiojam, nes nerandam, kur geriau stovėti. Maždaug po 2,5 val. sutinkam latvį. Bet jis jau vienas, be savo draugo. Kažkur nužargliojo į tamsą ieškotis vietos miegui. \Jau tamsu tamsu..\ Pagaliau sustoja fūra. ehhh, tajjp gera, šilta, smagu joje. bet… Andrius apsižiūri ir pamato, kad pametė pasą! Bet aš stengiuos nepanikuot, nes iš to naudos nebus. Ramiai… Bendrąja žmonių kalba vairuotojo paprašom sustot artimiausioj degalinėj("stop machine..") Ką gi, tranzuojam atgal į Wroclawą. Pasas turi būt kažkur čia! Kažkur visur, kur mes vaikščiojom… hmmmm... (23:40)

2003 07 29.ANTRADIENIS

00:09. Radoooo!!!! Andrius rado. Jau buvo praradęs viltį, kai vidury keliuko vedančio iš autostrados pamatė pasą. Uhhh.. okey, traukiam toliau.
00:25 susistabdom kitą fūrą. Su ja iki PL-CZ sienos.
02:15 pėškom kertam sieną. Be jokių trukdžių ir stabdžių.
Toliau valandėlę einam peškom. Juk reikia kažką daryt,negi sėdėsi vienoj vietoj ir šalsi. Mane traukia miegas,bet apsidairius nesimato nieko tinkamo miegui. tik namai,sienos aukštos, iš kitos pusės kalnas. Mašinų tiek mažai… viena kita. Bet pamačius ją, sutelkiam visą energiją jai sustabdyt ir mosikuojam rankutėm. Sustojo tas pats vairuotojas, kuris vežė mus iki sienos.
06:20 buvom jau Prahoj. Melsvas ryto rūkas dengė miegantį miestą. Aš ir norėjau miegot,bet dar negalima. Centre susiradom keityklą. Aš pasikeičiau babkes, per neapdairumą praradau 50 kronų, nes ten kažkiek komisinių nusiėma. Nuėjom į metro stopkę. Pirmą kartą šioj kelionėj nusipirkom talonėlius. pirmą kartą. Nu ir, ir baudą sumokėjom! Viršūnė! Ant talono čekiškai parašyta,kad tik 4 sustojimams.Iš kur mes galejom žinot. Koks nemalonus kontrolierius. Sako,mokėkit baudas (po 400kronu=~50lt) arba pasus duokit. Ką gi,teko sumokėt. Įdomu,ką būtų daręs, jei būtumėm su juo ne angliškai, o lietuviškai šnekėję ir durniais apsimetę.
Yup. Suradom skvotą. Apie šį jau seniau žinojom. Ten šalia stovėjo du skvotai. Mes ėjome į mažesnį. Jame gyveno tik keli žmonės. Paklausėm Diko,ar galim apsistot keliom dienom. Okey. Skvotas ten fainas. Tarp sodų, medžių. Pilna vaisių,iš bado nemirsi. Maistas gaminamas lauke ant laužo. Susiradom sau lovas. Aš iškart kritau miegot. Kažką pro miegus girdėjau, kai Andrius klausdavo, ar dar neišsimiegojau. Nereagavau į jokius aplinkinius trukdžius ir išmiegojau visą dieną. Vakarėjant atsikėliau, tajjp gera, lauke vėsu, pats tas eit pasivaikščiot.. ;)) Nuėjom į senamiestį. Trumpam prisiplakėm prie lietuvių grupes,paklausėm, ką pasakoja gidė. Paskui man atsibodo vaikščiot su Andrium. O taip atsitikdavo dėl to, jog jis geriau nusimanydavo, kur reikia eit, ir dažniausiai jo pasiūlymas, kad reikia eit į tą ar tą pusę būdavo įgyvendintas,o mano ne, todėl aš pasiėmiau Prahos žemėlapį, nusprendžiau, kad pačiai paklaidžiot kartu su mapu yra kur kas įdomiau, todėl išsiskyrėm. Aišku ne visam laikui, tik keliom valandom. 22val., kaip ir buvom susitarę,susitikom prie J.Huso paminklo. Tada ėjom pro Karlo tiltą į kitą upės pusę. Ten nebuvo beveik žmonių Tamsu, gražu,kaip viduramžiuose ;)) Nuėjom iki šv.Vito bažnyčios. Man užėjo tox susižavejimas viskuom,aš puldinėjau šen tai ten,šokinejau,laksčiau. Andrius buvo nuvargęs, šliaužiojo tylėdamas, todėl patraukem link namų… eee…peškom tris valandas. Jau tada ir mano entuziazmas kažkur išgaravo.. Naktį parsiradom į skvotą. Ten nėr elektros, tamsu. Gerai,kad A. turėjo žvakutę, pasišvietėm ja, nusiprausem kažkaip ir …į miego pasaulį….

2003 07 30. TREČIADIENIS

Atsikėlėm 12val. Palaukėm,kol užvirs vanduo ant laužo, pasidarem gert ir valgyt. Paskui Andriukas išsiskalbė savo rūbus ir dar mano kojines išskalbė… (ačiūū!!:) Išėjom į centrą. Bet čia mūsų norai nesutapo: jis norėjo vėl eit į kitą upės krantą, į mažąjį Eifelio bokštą, paskui į nemokamą internetą, tada į pankroko kocertą. Aš tenorejau ramiai pablūdinėt po senamiestį, be jokių planų. Taijjgi, vėl išsikyrėm. Aš nuėjau į žydų senamiestį, ten kur sinagoga. Prekyba aukščiausio lygio žydiška atributika (kepurėlės,knygelės,pakabukai,etc.) Iš ten pėdinau link interneto, (Dick sakė,kad ten nemokamai). Sutikau A.,pėdinom drauge. O nemokamai pasirodo todėl, nes ten yr pankų užeiga ir šalia punk shopas. Andrius pasėdejo valandžiukę internete ir išvare į koncą. Aš su didelėm pastangom, nes ten nesveika klaviatūra, parašiau išsamų laišką mamytei,bet dingo internetas visiškai, tai neišsisiuntė. Suradau artimiausią interneto kavinę ir parašiau visiems, kam planavau laiškus. Ten mokama (0,09 kč už minutę), bet užtat greitas kox! Paskui dar pavaikščiojau, suradau metro Museum sustojimą ir pargrižau į skvotą. Dick su draugu žiūrėjo filmą. Mane pavaišino pupelių su pomidorais troškiniu, pavalgiau ir nuėjau miegot. Andriūška vėlai grįžo, tik pusę trijų.

2003 07 31.KETVIRTADIENIS

Atsikėlėm ~11val. Nuėjom į pardę pirkt miltų, nes vakar A. vietoj miltų nupirko manų kruopų :P Ant laužo prikepėm daug blynų kelionei. Susipakavom savo šmutkes, parašėm Dick'ui atsisveikinimo laišką ir iškeliavom… su metro nuvažiavom į kitą miesto galą, išlipom priešpaskutiniam sustojime. Per kelias minutes susitranzavom fūrą (15:30). Vairuotojas nekalbėjo angliškai.. bet nieko tokio, šeip linksmas labai. Visą kelią rūkė tai žolę, tai cigaretes, tai tabaką. . . Karštis ir kanapės kvapas taip migdė..
18:00 išlipome Brno mieste. Tada teko ilgai pėdint į kitą miesto galą.Beeidami prisivalgėm pakelėj augančių obuolių ir slyvų. 19:15 vėl pradėjom tranzuot. Kol Andrius nuėjo į krūmus pažymėt teritorijos,sustojo mašina. Vairuotojas iš pradžių buvo nelabai malonus, kandus netgi. Kaip paskui pasakojo, kad jam buvo kažkas blogo atsitikę, dėlto buvo blogos nuotaikos. Papasakojo, kiek pats pritranzavęs. Netgi iki Indijos buvo nukeliavęs. Labai gerai kalba angliškai. Privažiavom kempingą. Turėjom pasirinkimo teisę: ar tranzuot toliau, ar likt nakvot kempinge. Kadangi jau temo, nusprendėm, kad būtų visai nieko gerai išsimiegot, todėl likom. Vairuotojas (Pavel jo vardas) sumokėjo už mus, ta prasme už įėjimą į kempingą. Du ežerai, netolies kalnai matos.. uuu.. Andrius išsimaudė.. O man besėdint kažkokia bloga nuotaika užplaukė. Tokia, kai nesinori NIEKO..
Viskas pasitaisė, kai nuėjau į barą-palapinę ir susiradau Pavela. Jis apsidžiaugė, kad ištesėjau pažadą ir atėjau. Gėriau su juo čekiško alaus, bet ne daug išgėriau, nes fuuu…, neskanu man tas alus… tai sulčių išgėriau (jau geriau…:) Supažindino jis su savo draugais ir draugėm. Apsikeitėm adresais,aš jam pažadėjau atsiūst savo kokį nors paveikslą. O jis man apie kažkokį filma pasakojo,ir kai pasakiau,jog nežinau tokio, sakė būtinai atsiūs. Buvo smagus vakaras. Grižau pas Andrių, jis dar nemiegojo. Buvo žiauriai gera miegot prie ežerų, šalia kalnų ir po žvaigždėm.. gera ir vėsu..

2003 08 01. PENKTADIENIS

Kėlėmes anksti, 6val., nes turėjom susitikt su Pavelu taip anksti ir jis būtų mus nuvežęs iki Austrijos sienos. Aš labai sunkiai kėliausi,biški pavėlavom ir jo prie mašinos neradom. Į darbą išskubėjo. Ką padarysi.. Dviem autobusiukais nuvažiavom iki miestelio iš "M" raidės, neatsimenu, kaip jis vadinas. Iki sienos ėjom pėškom.Čekijos pasienį kirtom 8:30, Austrijos - 9:00. Osterreich! Šitam pasieny pagaliau paklausė, kiek turim pinigų. Ir dar parodyt prašė. Pinigų turėjom daug, todėl problemų nebuvo.
Už sienos nusprendėm pailsėt. Nuėjom į pievas. Andrius pamiegojo, man tai per karšta buvo. Tik suprakaitavau. Šaltas degalines tualeto vanduo mane atgaivino ir suteikė nauju jėgu tranzavimui. Po pusvalandžio sustojo krovininė mašina iki Vienos.
Vienoj žiauriai daug teko eiti. Galvojom važiuot tramvajum, bet įlipę ir pamatę, kad kainuoja 2 eu vienam žmogui, išlipom. Po kokių 4 - 5 val. ėjimo priėjom centrą. Paspoksojom į gatvės artistus, menininkus, akrobatus, daininkus ir pan. Vakarais Vienoj, prie Rathaus (katedra), per didelį ekraną "rodo" muziką (vieną vakarą operą, kitą- jazz'ą..) Tąvakar buvo operetė. Aš kaip tik kažko tokio ir norėjau. Kažko senoviško, būdingo Austrijai. Smagu ten, nes vakarais būna pilnut pilnutėlė aikštė žmonių.
<dabar 3val. nakties. Bijau užmigt, nors miego noriu nerealiai. Tai wa, mes miegojom Rathaus parkely, nei iš šio nei iš to pabudau. Dairausi visur, kažkokia baimė.. nea, nieko nera… užsimerkiu.. vel pramerkiu akis, žiūriu- už metro nuo manes sėdi senis ir žiūri į mane. Galvoju, gal šeip nusprendė pasėdėt žmogus ant suoliuko. Aš į jį žiūriu nesusipratusiu žvilgsniu, o jis nieko-sėdi, tyli, visiškai neregauoja. Kaip koks zombis, be jokios veido išraiskos vėpso. (pagrindinis maniako požymis). Taip abu žiurim vienas į kitą, ir jis uždėjo ranką ant manęs, bet aš: "What are u doing???????" Tada jis nuėjo į šalia esančius krūmus. Aš išsigandus žadinu Andrių, sakau, einam iš čia. Jis užsimiegojęs,nieko nesupranta, kas vyksta. Tuo metu vėl iš krūmų prasegtu klynu ir vėl zombišku veidu išlenda senis.Aš jam mostais rodau, kad eitų iš čia. Jis aplink mus ratais vaikšto. Andrius pagaliau atsikėlė, ir mes nuvarėm į gretimą parką (Volksgarten). Ten visi vartai buvo užrakinti, tik vieni kažkaip palikti praverti, tai įlindom ten. Žmonių nėra, gal bus saugiau…>

2003 08 02. ŠEŠTADIENIS

<Labas rytas! Dabar yra 9:05. Aš jau atsikėliau, Andrius dar miega. Taigi šiam parkely buvo viskas okey. Dar rytas, bet jau taip karšta…>
<Dabar yra 14:20. Kelias valandas užtrukau ieškodama interneto kavinės. Andrius tuo tarpu sėdėjo ant suoliulo prie Votivkirche ir saugojo mūsų daiktus. Iš pradžių aš nuėjau visai ne į tą pusę, atgal sekiau paskui 31 tramvajaus bėgius ir suradau internetą. (pusvalandis - 1,5 eu) Gavau kelis laiškus, pati išsiunčiau, kiek spėjau. Dar bandžiau tiksliau išsiaiškint, kur yra EKH (ten planavom apsistot). Žodžiu. Dabar aš sėdžiu ant suoliuko, o andrius išėjo maisto pirkt.>
Ten pat, prie Votivkirche bažnyčios, susipažinom su vienu labai draugišku ir nuoširdžiu austru. Mes tiek jam daug klausimų turėjom, jis mums kaip iš dangaus nukrito!! :)) Išsiaiškinom, kur galima daiktus pasidėt (traukinių stoty, bet jis siūlė pas savo draugę į butą), išsiaiškinom, kad tramais galim važinėt zuikiais, nes kontrolierių beveik nėra. Įdomiai Austrijoj, sakė, kad konrolierių tikrinami maršutai iš anksto paskelbiami internete :). Dar klausiau apie Albertiną (parodų rūmus). Nes aš labai užsidegiau ten nueit, pamačius skelbimus su Leonardo DaVinči. Pabendravę, mes su A. nutarėm paieškot EKH. Nuvažiavom į traukinių stotį, daiktų saugyklos visos buvo užimtos. Informacijoj paklausėm, kur rast gatvę, kur ekh yra. Paaiškino išsamiai ir dar smulkų Vienos žemėlapį gavom.. neblogajj..mmm..? ;)
Susiradom EKH. Mus priėmė. Pagaliau galėjom duše išsimaudyt. Pavalgėm pietus kartu su gyventojais. Jų maistas skanus, tik per daug aštrus. Tada išvarem į miestą. Šįkart nebebijom kontrolierių ir važiavom metro. Bent tą dieną nesipykom su Andrium. Bandėm surast tuos parodų rūmus, kur turi būt da Vinčio darbai eksponuojami, bet ten nusigavom vėlai vakare.

200 08 03. SEKMADIENIS

Buvom su Andrium prie upės (nežinau tiksliai,ar ten Dunojus ar Dunojaus intakas). Vanduo labai skaidrus ir švarus. Pasimaudėm. Andrius perplaukė skersai visą upę, aš taip toli neplaukiau. Bet tajjp gera buvo pasimaudyt, absoliučiai nešalta! Vėliau pasėdejom prie upės (ten kiek vėsiau), pavalgem, ką turėjom. Tada atėjo Albertinos eilė. Andrius ten nėjo, nes mokama, o jam,manau, nelabai ir įdomu tos parodos. Bet aš negalejau neit…:) Albertina buvo vienintelė vieta, kur turejau progos parodyt savo tarptautinę kortelę (niekur kitur jos nereikėjo). Su ja man įėjimas kainavo 5,5, eu. Tiksliai pavadinau, kad čia rūmai… tikrai rūmai… toookios salės.. Apačioj buvo didelė Brassai foto paroda. O kitose salėse buvo Rudolf von Alt, Egon Sciele (labai įdomūs darbai), Gustav Klimt… o tada… Eduard Manet, Paul Cezanne, P.A.Renoir, Peter Paul Rubens, Michelangelo Buonarroti, Rafaelis (!!!)…… mamamija….da Vinčio nebuvo, sakė, dabar neįmanoma jo darbų pažiūrėt, aš nelabai turėjau laiko klausinėt tiksliau kodėl, be to man pilnai užteko šių dailininkų, kuriuos ką tik minėjau. Tada išskubėjau susitikt su A. Susitikom, bet į ekh grižom atskirai, nes vėl susiginčijom. Ten,ant laiptų, sutikau juodaodį, jis man siūlė draugaut kaip girlfriend & boyfriend, bet ne,aš nenorėjau. Aišku,jei jis nebūtų pasiūlęs kitokių santykių, toliau viskas būtų geriau klostęsi, nes nuo tada susitikę mes tik kvailai pasisveikindavome: "hallo Maria- hallo Gustav".
Vakare viena išėjau į centrą. Nuvažiavau prie Rathaus. Per tą didelį ekraną rode jazz'o koncertą. Grojo kvartetas, visi atlikėjai jau pagyvenę, bet labai gerai išsiprofinę ir matosi, kaip muzikai atsidavę. Ir šeip tas vakaras geras buvo, ne tik del muzikos. Aikštėj tvyrojo bohemiška dvasia. Pilna aikštė, pilnas parkas žmonių. Ir visi laimingi, visi šypsosi. tamsu, šiltas vėjelis. . . kaip smagu.

2003 08 04. PIRMADIENIS

Atsikėliau ne taip anksti, kaip planavau iš vakaro. Norėjau eit anksti ryte pasivaikščiot po Vieną ir pažiūrėt, kaip čia žmonės gyvena (kaip skuba į darbą, kaip vedžioja šunis, kaip eina į parduotuves). +dar ryte vėsiau nei dieną. Bet biški pramiegojau, tai nebe taip įdomu buvo vaikščiot, nes į rytinį seansą pavėlavau :)
Visą dieną po pietų jaučiausi labai keistai, paplaukusiai. Į viską žiūrėjau kitom akim, su susižavėjimu & smalsumu. Nežinau, kas man buvo atsitikę, bet jaučiausi neįprastai. Keista, bet šįkart Andriui pirmam atsibodo vaikščiot po miestą, tai jis grįžo namolio, aš likau viena. Kadangi buvo viskas kitaip ir nejaučiau absoliučiai jokių vidinių barjerų, susipažinau su dviem pankais. Vienas iš jav, kitas iš Vienos. kažkodėl matos, kad jis amerikietis, visą laiką mėtė savo bajerius ir žvengė. Paskiau dar susipažinau su pakistaniečių šeimyna. Norėjau pabūt centre ilgiau, bet bijojau pavėluot į paskutinį metro, tai turėjau skubėt. Grižau į ekh, radau Andrių užmigusį su rūbais. Aš jo nekėliau, pats atsikėlė.

2003 08 05. ANTRADIENIS

Išsimiegoję ir pavalgę patraukėm į užmiestį. Kelionė tęsiasi! Bandysim nukakt į Slovėniją. Nusigavom iki autostrados ir ėjom jos pakraščiu, tikėdamiesi surast gerą vietą tranzavimui. Tiek laiko ėjom, prakaitas bėgo upeliais. Kaip mes dar neiškepėm ant to asfalto! Deja,mūsų ėjimas nepasiteisino, nes atvažiavo policija ir mus nuvijo nuo autostrados. Nuėjom į kitus kelius. prasidejo visa sumaištis: aš einu į vieną pusę, andrius į kitą, šaukiam vienas kitam kažką, mašinos pypsi, baisus karštis. . . hmmm.. Pėškom dar praėjom vieną miestelį. Susistabdėm vieną vyruką. Jis mus pametėjo kelis km, kur patogesnė vieta tranzavimui. Po kokio pusvalandžio sustojo vairuotojas (kaip supratau tėvas) su jauna porele. Jie mus pavežė ~100km ir dar paleido degalinėj. Sakyčiau situacija gerėja,mm..? ;) Vėliau su jaunu vairuotoju, tikriausiai studentu, nuvažiavom dar ~30km. Jis papasakojo apie Austriją, jos istoriją, Graz'ą. pagaliau ir oras kiek pasikeitė: apsiniaukė,palijo..
Šalikeliais ėjom, kol sutemo. Tada susiradom miegojimui vietą. Šalia netgi moliūgu laukai buvo. O kadangi aš buvau alkana, moliūgai buvo žiauriai skanūs!! Ir dar sėklos… niam . . . Andrius tai tik sėklų palesė. Aš visiškai nenorėjau miegot, tai ir Andriui kaip įmanydama stengiausi sutrukdyt užmigt. Klausinėjau viskokių kvailų klausimų, kokie tik šaudavo į galvą. Paskui atsibodo.

2003 08 06. TREČIADIENIS

Noriu miego… Andriau, tyyyliau. . . nu ir kas, kad tu nuo pusės šešių atsikėlęs.. noriu miego!! Eh, 7:30 išbudino mane Andrius. Atsikeliu. Viskas aplinkui šlapia, gleivėta… pilna šliužų… ir šlykštu nuo moliūgų. . . Nuėjom prie telkinio, kuris vadinas "Schwarz see". Nusiprausėm, A.issimaudė.
Kadangi niekur aplinkui nebuvo normalios vietos tranzavimui, stovėjom autostradoj. Nestoja nestoja… o! sutojo!! (spėkit kas) policija! Vėl apsimetėm kvailiais, tipo nežinom, kad autostradoj tranzuot draudžiama. Šįkart policajai paprašė parodyt pasus, užsirašė mūsų duomenis ir nuvežė į posūkį, kur jokios mašinos nestoja. Sako,čia tranzuokit. Ir išvažiavo. Čia nėra vietos jokiai mašinai sustot. Man taip bloga ir silpna tada nuo vakar valgytų moliugų pasidarė.. nulūžau pakelėj. Paskui nuėjom į pievelę, galvojau, gal pamiegosiu ir geriau bus, bet neužmigau, be to iš visų pusių skruzdės puolė. Šalia augo gražiausiom raudoniausiom didžiausiom slyvom aplipę medžiai. Iš pradžių nevalgiau, kad nepasidarytų dar blogiau, bet paskui neiškenčiau.. heh. Jų pavalgius net geriau pasidarė! Jėgų atsirado!
Nuėjom į kitą kelią. Susistabdėm slovėną. Jis buvo prisiekęs futbolo fanas, todėl aš su juo nelabai radau bendrą kalbą. A. su juo kalbejo. Taip palikom Austriją (pagaliau). Nuvažiavom iki Slovėnijos sienos. Pasieny sustabdėm turką su fūra. Mes jam dešimtkart kartojom "Ljubljana", mus vis tiek nuvežė ne į tą pusę. Nuėjom iki Mariboro. Nuo ten susistabdėm jauną slovėną. (Janko jo vardas). Kai susibendravom, jis mums pasiūlė neblogą variantą: važiuot kartu į Ljubljaną, pas jį bute pernakvot ir kitą dieną kartu važiuot iki Italijos sienos. Neblogai, mm..? :) Taigi pro kalnus kalnelius ir tunelius tamsius nubildejom iki sostinės. Visą vakarą su Janko pravaikščiojom po centrą, jis pabuvo mūsų gidu ,aprodė viską, kas verta dėmesio. Šeip nedidelė ta Ljubljana (bent centras, senamiestis tai tikrai). Ir nieko įspūdingo aš ten nepamačiau; šeip ramus miestas ir tiek. Vėliau Janko mums pasiūlė nueit į koncertą, net pats nežinojo kas per koncertas. Ir pataikėm mat į undergrounda ;) grojo hardcore grupė iš USA. Įdomus vakarėlio maistas: kepti kukurūzai. Ir skanu, ir vegan :P Janko tai nepatiko muzika, per daug sunki, Andriui patiko, o man… nežinau… normaliai.

2003 08 07. KETVIRTADIENIS

Mister Janko išėjo į darbą. Mes su Andriūška likom miegot. Kai prisimiegojom iki soties, išvarem dar po sostine pasitrankyt, reikiamų daiktu įsigyti. Maistas brangokas (normalaus batono kainos svyruoja 300 - 500 tolaru (4 - 7lt). Slovėnija jau trys mėnesiai kaip Es narė, bet pinigai dar slovėniški. Paskui Andrius vienas vaikščiojo po senamiestį, aš sėdėjau katedros aikštėj ir paišiau žmones (net dešimt dienų be paišymo neiškenčiau). 16val. parėjom namo, nes taip buvom susitarę su Janko. Pasiėmėm kuprekus ir išvažiavom. Janko mus nuvežė iki Italijos sienos, dar kvietė pas save į Nova Goricą užvažiuot, bet jau buvo ir taip vėloka, del to nusprendėm nedelsti ir tranzuot toliau. Prieš siena tranzuot nesisekė.
<19:40 pasienį pereinam pėškom. Pasieniečiai įkyriai nesikabinėja, tik paklausia, kur važiuojam, kaip ir kiek pinigų turim. Už sienos daug smagiau tranzuot (nors esam 20 metrų iki ženklo "No autostop" :)) Sustojo kelios mašinos, bet vis ne ten (mum reikia į Veneciją).
20:30 sustoja du vyrukai. Jie keliauja į Boloniją, ne į pačią Veneciją, bet pro Mestre, tai mums tinka;) (Mestre-didelis pramoninis miestas sausumoj, Venecija prie pat Mestre, saloj). Taigi į Mestre nusigaunam su tamsa. Sužinoję vairuotojai, kad mes neturim kur nakvot, nuveža mus iki skvoto. Deja skvoto gyventojai nepriėma, nes turi problemų su policija. Nieko tokio,man dar geriau kažkodėl. Degalinėj visom kokiom moku kalbom pardavėjos klausiu, kaip atsukt vandenį kriauklėj. Manęs visiškai nesupranta. . . O vandenėlio tai reikia. . . Galiausiai vienas klientas suprato mane, paklausė "Aqua?". Taip taip!! Ir parodė, kur atsukt tą vandenį (reikia koja paspaust čiaupą po kriaukle). Nu ir sugalvok tu man… aš pirmą kartą tokį mechanizmą mačiau :)))>
Kadangi tie vyrukai, kurie mus vežė, patarė nakčiai nelikti Mestre, nes pilna prostitučių ir policininkų, tai nuėjom į sustojimą važiuot į Veneciją. Nespėjom paskaityt, kas užrašyta ant sustojimo lentos, netranzuotas sustojo negriukas. Sako iki Venecijos? Mes: Taip taip!! Jėga. Su juo nusigavom iki Venecijos.. Bandžiau prisiskambint mamytei, bet neišėjo. Tai iš Andriaus parašiau žinutę, kad aš Venecijoj, įdomu, kaip turėjo sureaguot. Juk niekas nežinojo, kad aš į Italiją važiuosiu.
O gražu toj Venecijoj baisiai. . . namai tokie, tokie . . norėjau pasakyt kaip Italijoj! Yup! Tokių spalvų įspūdingų, sodrių.. Ir tokios mielos gatvelės visur. .. skerstgatviai, tiltukai. .. Šeip mus tie vairuotojai, su kuriais atkeliavom iki Mestre, buvo prigąsdinę, kad negalima niekur miegot Venecijoj (ta prasme parkuose, ant žolytės, stotyse..). Nes policininkų labai daug ir jie tokius žmones gaudo. Bet ką padarysi. Susiradom nuošalesnę vietą, netoli jūros, uosto. Ten buvo gyvenamieji namai, tai krūmuose įsitaisėm ir praleidom tenais visą naktį. Žiauriai karšta. Naktį ~30 C,diena ~40 C. Miegot per karšta. Turėjai rinktis: arba miegosi neužsiklojęs ir būsi sukandžiotas moskitų, arba miegosi užsiklojęs ir visą naktį prakaituosi. Iš pradžių miegojau sulindus visa į miegmaišį, net galvos neiškišau, paskui tai pasidarė nebepakenčiama, tai atsiklojau.

2003 08 08. PENKTADIENIS

Atsikėliau visa sukandžiota. Hm…ką padarysi..
<Dabar rytas. Pakolkas nėra labai karšta, tai l.gerai. Ką tik iš priešais esancio namo buvo išėjus senyva moteriškė. Iš pradžių kažką itališkai kalbėjo, bet pamačius, kad nieko nesuprantu, gestais parodė, kad galim eit pas ją miegot. Daug geriau dėl to pasijaučiau, kad visur pilna geru žmonių. Bet jau buvo rytas, neapsimokėjo eit miegot. Na, einu A. žadint. ojj, jis jau atsikėlęs. Eisim kur nors. . .>
Nusipirkę maisto ir atsisėdę prie vandens, pavalgėm. Tada galvojom, ar keliaut toliau (pvz. į Romą arba į Šveicariją, Prancūziją). Bet pagalvoję, nusprendėm važiuot namo, nes aš dar turiu sutvarkyt reikalus Lietuvoj prieš vykdama į kitą kelionę. Taigi važiuojam namo. Bet ir gaila pasidarė…
Pusę dienos prasibastėm po Veneciją, paskui kuprinės labai užkniso. Tai pasidėjom jas, aš sėdėjau centre ir paišiau žmones. Pasaugojau daiktus, Andrius vienas pavaikštinėjo. Paskui apsikeitėm vietom, jis liko saugot daiktų, aš vaikščiojau. Taip praėjo visa diena. Nuėjom į kitą salos galą, kur dar nebuvom. Aplankėm šv.Morkaus aikštes su balandžiais. pilna turistų ir jų linksmintojų. \Įspūdinga architektūra.\
Patraukėm į kitą miesto galą, kur yra stotis ir tiltas į Mestre. Beeinant visiškai sutemo. Skerstgatviukais & takiukais nusigavom į stotį (ir kaip mes nepasiklydom, tikriausiai Andriaus dėka…). Nuo stoties nelabai žinojom kuriuo autobusu važiuot, todėl A.pasiūlymas bandyt tranzuot nuo pačios Venecijos buvo liuxiškas! Po minutės stabdymo sustojo italas, šeip taip susikalbėjom angliškai/prancūziškai, nuvežė mus ne tik iki Mestre, bet iki autostrados. Paleido Agip degalinėj. Nuo ten dar su vienu italu pasistumėjom į priekį, iki patogesnės vietos tranzavimui.

2003 08 09. ŠEŠTADIENIS

Tada susistabdom du turkus (fūristus). Iš pradžių viskas buvo super, labai paslaugūs jie, gerus vaidino. Pastoviai siūle gert visokius alkoholius ir rūkyt, bet mandagiai atsisakydavom. Tas turkas, kuris vairavo, šiek tiek kalbėjo angliškai, tai ok, kitas nifiga. Tik vokiškai. Po kurio laiko prie manes sėdintis turkas pradėjo lįsti. Vis bando apkabint, prisiartint. Aš atsisuku į jį , nudėbiu piktu žvilgsniu ir tvirtai sakau "Nein". Arba kai aš atsisuku, jis rodo į mano kuprinę ir sako "gut gut". Absurdas! :)))) Tai kartojosi ~dešimt kartų, paskui atsikabino. Taip keliavom pora valandų, pravažiavom Veroną, ir sekančioj degalinėj išlipom. Jie patys į Nicą važiavo, taigi toliau mums nepakeliui.
<Mums reikia pereit į kitą austostrados pusę, bet tai kebli situacija. Gal kaip nors aplinkui. Tik nežinia į kurią pusę geriau eiti, todėl Andrius išėjo vienas pasižvalgyt, o aš sėdžiu prie gyvenamųjų namų ir laukiu su daiktais. Čia taip gražu. Aš mėgstu itališką architektūrą ir tuos kvadratinius namus. Tikri pietūs. .. (02:34)>
<Privaikščiojom čia dideliais ratais. Deja, nera čia normalios vietos autostradoj, todėl stabdom kely, einančiam išilgai su autostrada. Tamsu . . . man patinka . . Ir miego visai nenoriu. Tik retkarčiais suskausta galvą arba sugelia pilvą. (04:14)>
Du italai paveža iki geros vietos tranzui. Mes austostradoj, Agip degalinėj. Labai miegas patraukia, dėl to perlipam tvorą uz degalinės ir įsitaisom ant akmenuotos žemes. Pradeda švisti. (05:45) . Iškart užmiegu.. 08:30 atsikeliam. Susitranzauojam mašiną iki Bozen. Visą kelią pro langą matėsi Alpės, idomus reginys, bet miegas taip merkia akeles. ..
11:10 mes degalinėj, prie Bozeno. Nuo ten "sugaunam" germana iš Miuncheno. Su juo netgi iki pačios Vokietijos! Pasisekė. Jis kalba gerai angliškai, ir šeip radom bendrą kalbą apie viską. Vėl visą kelią kalnai kalnynai… šlaitai… kur ne kur įsispraudę maži raudonstogiai namukai. Būtų idomu pagyvent prie kalnų, įsivaizduoju, kaip ten ramu… Prie Austrijos sienos (kurios iš esmės nėra) vairuotojas sustojo, sakė, kad turi padaryt pusvalandžio pertrauką, pamiegot, nes visą naktį nemiegojo. Okey, mes sakėm,jog bandysim ką kitą sutranzuot, jei nesiseks - su juo vyksim toliau. Sutikom ten tranzuojančius du lenkiukus. Mes nuėjom į kalno papėdę pavalgyt ir vos nepražiopsojom to vokiečio. Vos spejom jį pagaut važiuojant! Anyway, viskas ok. Su juo nuvažiavom iki kažkokio miestuko (~30 km iki Miuncheno). Ten žiauriai susiėdem su Andrium. Taip dar niekad nebuvom. Pasitaškėm replikom ir drauge nuėjom į kitą kelią. Nuo ten apie 30 km važiavom su vienu vokiečiu. Jis mašinoj vežėsi mažą šuniuką su akutėm-sagutėm.. tox mielas mielas… Nuo ten važiavom su nauju mersu. Vairuotojas labai nekalbus, užtai lėkė normaliai… Greitai buvom Niurnberge. Sustojome degalinėj,tas vairuotojas sako, jei mums reikia į Berlyną, kad liptume į tokią šalia stovinčią mašiną. Mes paklausėm mašinistų, iš pradžių jie spyriojosi mus vežti, bet aš jiem neleidau atsisakyt, sakau, tilpsim tilpsim. Taigi dabar važiuojam su jais. Vairuotojai matosi, kad pietiečiai, tik negaliu tiksliai paskyt iš kurios šalies, gal kokios Turkijos… nežinau.
< O DABAR SUPER. BEVEIK TAMSU, BEVEIK PILNATIS IR BEVEIK REGGAE.;)))) muzika gera, bet mėnulis taip šviecia ir taip gera, netgi liūdna del kažko. . . ehh . . ( yra koks sinonimas pakeist žodi "romantikė"? nes man jis nepatinka, negaliu vadint savęs šituo žodžiu:) >

2003 08 10. SEKMADIENIS

Išlipom degalinėj, 79km iki Berlyno. Pabandėm tranzuot, bet nesisekė. Čia taip susipykom su Andrium, galvojau, čia kulminacija, ir važiuosim iki LT atskirai. Buvom buvom atskirai, paskui neiškenčiau, priėjau ir sakau, arba einam kitur tranzuot, arba einam miegot. Taigi nuėjom miegot. Baisiai šalta buvo, visą naktį drebėjau. . . O pačiam miegojimo saldume, kai nebejauciau jokio šalčio, Andrius pažadino.. eh.
06:00 pradedam tranzuoti. Dar net saulė netekėjus. Šaltis kausto visą kūną, norisi miego… Pateka saulė. Bet kas iš to, tik šaltai spigina ir visai nešildo. Glaudžiuosi prie geležinės pertvaros, tikiuosi, bent nuo jos sušilt, bet viskas atšalę… brrr…. Po kurio laiko sustoja mašina, bet nieko neatsimenu, nes miegojau visąlaik.
Kitoj degalinėj tranzuoja Andrius. Tuo tarpu aš labai saldžiai snaudžiu ant pievutės. Taigi sustoja tėvas su sūnum. Su jais - iki Lenkijos pasienio. Sieną kirtom be problemų. Paėję, sustabdom mikroautobusiuką. Su juo tai išvis nerealiai - per visą PL! Taigi tas vairuotojas nors ir iš pažiūros piktokas atrodo, "surinko" visus tranzuotojus. Be mūsų dar paimė vaikiną iš Lenkijos, kuris dabar grįžinėja iš Ispanijos, nes ten gyvena. Ir dar du latvius paimė. Vienas (Robertas) grįžta iš Meksikos, bet ne nuo jos tranzais, tranzais tik nuo Briuselio. Ir latvė kartu su juo nuo Briuselio važiuoja. Taigi su šiais žmonėm praleidom artimiausias 12 valandų. Andrius rado bendrą kalbą su lenku apie undergroundą, pl, lt muziką ir t.t. Tas vaikinas taip pat veganas, ajj,nors koks skirtumas. Man buvo daug įdomiau kalbėt su Robertu. Jis turėjo ką papasakot. Jis dizainą mokos, Meksikoj mokėsi ir dirbo. Parodė nuotraukas ir kitus suvenyrus iš ten. .. . .
Vairuotojas mus nuvežė 7km iki LT sienos. Buvo naktis ir žiauriai šalta. Dar šalčiau nei tada, kai miegojom prie Berlyno. Mes tranzavom degalinėj, bet ten tiek mažai mašinų ir šaltis dar nepakenčiamas, tai įsiprašėm pas viena ten stovėjusį fūristą, kad bent iki sienos pavežtų. Na ką,sutiko. Yes yes.. Sieną (Kalvarijų) perėjom pėškom.

2003 08 11. PIRMADIENIS

Už sienos stovėjom apie pusvalandį. Tada įsisiūlėm pas vieną kroatą į fūrą. Jis sakė,kad iki Kauno važiuos, bet iš tikro nuvažiavo ~10 km nuo Kauno ir sustojo degalinėj pamiegot. Kągi,mes toliau prie savo darbo. Su dviem fūrom (ta prasme A.lipo į vieną, aš į kitą) nusigavom iki pačio Kauno, IX forto. Naktis buvo palanki stebėt žvaigždes. Netoli nukrito didelis meteoritas. . . Andrius mane palydejo iki namų. Iki pat laiptinės. O pats net į vidų neužėjo,sako, aš jau nebemiegosiu, važiuoju į Vilnių. Na ką gi. . . namai namučiai. . . Subėgo mano tevėliai, nustebo labai. Mano kelionė baigėsi ~ 5:00.

POKELIONINIS KOMENTARAS: tikriausiai manot, kad su Andrium palikom tikri priešai. . . n e a. aš taip negalvoju (nors po kelionės dar nė karto nebuvom susitikę.. :), jis kažkur kitam Lietuvos gale sėdi. Gaila vasaros jau nebeliko,šalta labai, rudenėliu pakvipo (dabar 08. 26 berods). Rytoj išvažiuoju į ekspediciją paišyt. Labai ilgai rašiau šitą rašinį, dėl to jei turi kokių minčių ar komentarų, nepatingėk, raštelk ką nors man į meila: notdead(a)hardcore.lt . tai tiek, gerbiamieji ir gerbiamosios, pasaka baigta :)