ANDRIAUS IR AUDRONĖS KELIONĖ PO EUROPĄ, 1998 RUGPJŪTIS

pasakoja Andrius Jankaitis aka Cheslowas

Pažiūrėti šios kelionės nuotraukas

Veikėjai: Andrius ir Audronė
Kelionės data: 1998 m. liepos 23 - rugpjūčio 19 d. (28 dienelės)
Aplankytos valstybės: LT - PL - CZ - D - F - CH - E - MC - I - SLO - HR - H - SK - PL - LT.(12 valstybių, iš jų 5-ios naujos)
Viso nuvažiuota: 2570 km.(busas) + 5338 km.(stopas)=7908 km.
Prancūzija - 1610 km, Šveicarija - 144 km, Ispanija - 340 km, Italija - 757 km, Slovėnija - 420 km, Kroatija - 538 km, Vengrija - 522 km, Slovakija - 136 km, Lenkija - 683 km, Lietuva - 188 km.
Maršrutas: Vilnius - Warszawa(PL) - Praha(CZ) - Paris(F) - Taize(F) - Macon(F) - Lyon(F) - Geneve(CH) - Lausanne(CH) - Barcelona(E) - Cannes(F) - Nice(F) - Monaco(MC) - Genova(I) - Venezia(I) - Trieste(I) - Rijeka(HR) - Crikvenica(HR) - Novi Vinodolski(HR) - Klenovica(HR) - Zadar(HR) - Karlovac(HR) - Ljubljana(SLO) - Maribor(SLO) - Keszthely(H) - Budapest(H) - Miskolc(H) - Prešov(SK) - Rzeszow(PL) - Lublin(PL) - Siedlce(PL) - Lomža(PL) - Kalvarija - Kaunas - Vilnius.
Labiausiai patikusi šalis: MAGIC CROATIA.
Labiausiai nepatikusi šalis: ITALIA.
Labiausiai patikusių miestų trejetukas: 1. Barcelona, 2. Venezia, 3. Lausanne. Į ketvirtą vietą pretenduotų didžiulį įspūdį palikęs po karo suniokotas HR pasienio miestas - Karlovac.

Galima būtų pasigirti, kad šioje kelionėje "padarėm" visus pasitaikiusius pakely stoparus. Pvz: prancūzus, albanus, lenkus, čekus, slovakus, italus, vengrus. Tik vieną kartą Vengrijoj už Miskolc mumi padarė vengrai. Va taip, ar gerai pasigyriau?

1998 07 23 (ketvirtadienis)

Šioje kelionėje iš pradžių iki Prancūzijos važiavau autobusu. Tai yr visai neblogas variantas mėnesį truksiančiai kelionei. Vakare buvome Varšuvoje. Naktis praleidžiama autobuse.

1998 07 24 (penktadienis)

9 val. ryto mes jau Prahoje. Šis miestas man atsibodęs iki "gyvo kaulo". Pabuvota antrą kartą šiais metais, ketvirtą kartą per pastaruosius dvejus metus. Ir iš viso šeštą kartą apsilankyta Čekijos sostinėje. Nieka naujo ten neatradau, nieka ir nerašysiu. Maršrutas įprastas, kaip visada: Karlov most, Pražsky Hrad, Vaclavske Namesti, aludės ir t.t. Gera nebent tik tai, kad truputį pafilmavau. Prisiminai liks ne tik nuotraukose, bet ir vaizdajuostėje. Vakare išvažiavome iš Prahos į Paryžių. 2 naktis autobuse.

1998 07 25 (šeštadienis)

1 val. dienos buvome jau Paryžiuje. Tai buvo mano penktas apsilankymas Prancūzijos sostinėje. Paryžius - ne Praha. Čia yr pakankamai lankytinų vietų. Iš pradžių paplaukiojom Senos upe. Vienos valandos plaukiojimas laivu kainuoja 50FF(~35lt.). Jei plaukiate grupele ir perkate 10 bilietų, tai bilietas kainuoja dvigubai pigiau. Po to apsilankymas Notre Dame katedroje, Pompadour centre ir t.t… Luvro muziejus, Eliziejaus laukai, Triumfo arka, Eifelio bokštas, Marso laukai, 21-o amžiaus rajonas La Defence. Čia pirmą kartą pakilau i La Grande Arche. Tai Triumfo arkos "kopija". Į šio galingo pastato vidų telpa tikro dydžio Triumfo arka. Pakilti ant šio pastato stogo kainuoja - 40FF, studentams - 32FF.(reikia pateikti ISIC-ą.) La Grande Arche viršuje yr apžiūros aikštelė ir kokia tai paroda. Visas Paryžius kaip "ant delno", nereikia nė į Eifelio bokštą kilti. Metro bilietas kainuoja 8FF(~5.6lt). Jei perki 10 bilietų, tuomet tai kaštuoja tik 5.2FF už vieną bilietą. Tačiau galima drąsiai, kur nematyti policijos, praeiti dviems su vienu bilietu. Reikia tik susiglausti praeinant tuos gelžgalius. Per daugel metų Paryžiuje kontrolierių nepastebėta. Tik gerokai po vidurnakčio išsiruošėm iš Paryžiaus į Taizę. 3 naktis autobuse.

1998 07 26 (sekmadienis)

Išaušo rytas ir mes jau Taize. Labai gaila, tačiau Taize nesusitikau su buvusiu, o galbūt ir esamu VAK-o nariu Petru Mauruku. Prasilenkėm tik 15 minučių. Tikra velniava. Toliau priėmimas, apgyvendinimas ir t.t….. Oras pasakiškas - apie +400C.

Taigi su autobusu nuvažiuota 2570 km. Toliau jau keliavau autostopu.

1998 07 27 (pirmadienis)

Kaip nebūtų keista, iš ryto pradėjo lyti. Prancūzijoje nelyja ištisas dienas, kaip kad Lietuvoje, tačiau šiek tiek nuotaiką pagadino. Tuo pačiu šiek tiek atvėso oras. Visą savaitę buvo tik ~ +300C. Tai neįprasta Prancūzijoje tokiu metu. Po pietų aprimus lietui, keturiese (aš + 3 mergužėlės) išsiruošėm į vyninę Confrancon kaimelyje. Nusipirkom po litrą vyno "ant galvos" ir pradėjom gerti. (o… velniava, gal apie tai nerašyti) Sėdėjom ant tilto, gėrėm ir stebėjom pravažiuojančius greituosius TGV traukinius. Po kurio laiko pasigavom mėšliną prancūzą su traktoru. Susikalbėti buvo pakankamai sunku, nes mano prancūzų kalbos žinios ne ypatingos. Visa tai neblogai atrodo vaizdajuostėje. Sunku viską žodžiais nusakyti. Tačiau sukalbėjom, kad jis mus nuvežtų iki Cormatin miestelio už 3-4 km. Ir nuvežė su džipu. Ten dar sykį "pasičiudinom" bare ir nuvarėm į Cormatin-o pilį, kur buvo filmuota prancūziškoji filmo "Trys muškietininkai" versija. Ten turėjau progos "nulūžti". Tačiau šiek tiek pamiegojęs turėjau progos prilaikyti vos bepaeinančią VAK-o narį Nr.8 Audronę Rukšaitę. Geras la France vynelis……Gerai praleista dienelė!!!

1998 07 28 (antradienis)

Nebuvo labai karšta, debesuota, gal tik +250C. Tačiau išsiruošiau su šokoladine blondine Inga į Cluny miestelį, baseinan. Iki Cluny važiavom su keliaujančiais po Prancūziją anglais iš Mančesterio. Baseinas po atviru dangumi prie pat kempingo kainuoja 14FF.(~10lt) Sumoki ir gali visą dieną sau maudytis, degintis ant žolytės, vynas gerti. Fantastic… Niekuom nebrangiau nei LT. Atvirkščiai, net pigiau. Kempingo gyventojams baseinas nemokamas.

1998 07 29 (trečiadienis)

Ryte apie 8val. su Inga išsiruošėm į Šveicariją. Pirmo auto vairuotojas pasitaikė vokiečius. Jis važiavo į Prancūzijos pietus. Tačiau su juo važiavom tik iki Macon-o pijažo.(peage) Mat norėjau tiesiu taikymu patekti į E62 autostradą, išvengiant apsilankymo antram pagal dydį Prancūzijos mieste Lyon-e. Taip neatsitiko. Sustojo naujas Renault Megane Scienic, važiavęs iki pijažo už Lyon-o link Geneve. Čia sustojo moteris, kuri man įsėdus į automobilį ir klausia: Do you remember me? Aš jos kaipo ir nepažinojau. Taip ir nesupratau, ko ji norėjo iš manis, nes važiavom poroje. Išlipom degalinėje prieš Nantua. Užbėgus įvykiams už akių pasakysiu, kad pro Nantua važiavau grįždamas iš CH. Nantua ežeras yr tarp kalnų ir jo vandens spalva neapsakomo grožio. Po to su šveicaro vairuojama VW Vento, lėkdami per kalnus ir tunelius 180 km/h greičiu, nuvažiavom iki Lausanne. Šveicarijos pasieniečiai pakankamai griežtai kontroliuoja įvažiavimą į savo šalį, nepriklausomai nuo automobilio modelio. Šveicarijos pasienietis - rimtas veidas ir išraiškingas rankų gestas. Kadangi važiavom su šveicaru, tai nebuvo progos pademonstruoti lietuviško paso. Pirmas kartas Šveicarijoje, viskas įdomu, nauja, brangu. Lozanoj vairuotojas mus nuvežė iškart prie ežero. Įspūdingas ežeriūkštis. Čia išsimaudėm fantastiškam Lozanos ežere, pasideginom. Lausanne šioje kelionėje užėmė garbingą trečią vietą labiausiai patikusių miestų sąraše. Kainos CH - ką aš žinau…. Pigiausia pavalgyti Mc'Donald-e. Komplektas kainuoja 10 šveicariškų frankų.(~27lt) Geležinkelio stoty prisirinkau reklaminių brošiūrų apie cool-inį renginį, įvykusį po geros savaitės Ciuriche. (98.08.08). T.y ENERGY'98 - Techno&House Festival after the Street Parade Berlyne. Labai gaila, kad negalėjau jame sudalyvauti. Nakvojom šalia ežero esančiame parkelyje ant šiųmetinių šlamančių lapų. Koks nors traškesys ir tu jau pabundi. Nieko gero, tačiau geresnės vietelės Lausanne nesuradau. Šveicarijoj problematiška susirasti gerą vietelę nakvynei. Ir šiaip visur ten tvarka, prabanga, policija patruliuoja pakrante.

1998 07 30 (ketvirtadienis)

Ryte patraukėm į Geneve ir atgal į France. Sunku spręsti apie autostopą Šveicarijoje. Per mažai keliauta CH. Tačiau pasak vežusių vairuotojų, autostopas CH neegzistuoja, bent jau šveicarų vairuotojams. Į CH įvažiavau vienu automobiliu, atgal - 2 automobiliais. Iš Lausanne į Geneve balsavom 20 min. Iš Geneve į Prancūzijos pasienio miestelį St. Julien - 80 min. Pirmi du vairuotojai buvo šveicarai, pastaroji - prancūzė. Iš ties sunku daryti konkretesnes išvadas.

 1998 07 31 (penktadienis)

Nieka ypatinga neįvyko. Dariau video reportažą apie Prancūzijos kaimą, ruošiausi tolimesnei kelionei į pietus.

1998 08 01 (šeštadienis)

Iš ryto išsiruošėm su Audra į Ispaniją. Tik išėjus į trasą, prasidėjo lietus. Teko kelionę atidėti visam pusdieniui. Po pietų pagaliau išvažiavom. Kadangi buvo savaitgalis ir protarpiais lynojo, tai labai daug ir nenuvažiavom. Nakvojom degalinėje prieš Orange.

1998 08 02 (sekmadienis)

Savaitgalį sudėtingas stopas rugpjūtį tiek Prancūzijos pietuose, tiek kitose poilsio vietose, kur teko keliauti.(pvz: Kroatijos pajūris, Vengrijoje - Balatono ežeras) Šitoje degalinėje prieš Orange prastovėjom ilgiausiai šios kelionės metu - tris su puse valandos bendroj sumoj.(vakare + ryte) Automobilių srautas labai didžiulis, kamštis Sudroute. Tačiau visi auto pilni, apsikrovę vaikais ir daiktais, nesibaigiantis karavanų srautas. Pagaliau sustojo bičas su BMW Cabrio. Jis važiavo į Sete kurortą F pietuose, o iš ten keltu į Tanger. (Marokas) Gaila, kad jis šnekėjo tik prancūziškai. Būčiau išsiaiškinęs galimybes persikelti keltu nemokamai kartu su juo. Degalinėje prieš Perpignan-ą “padarėm” albanus. Palikom juos vargšus dar pastoviniuoti. Toj pačioj degalinėj dar buvo keistas vyras, kuris stovėjo šalia autostrados ir karts nuo karto mojuodavo su papke pravažiuojančiom furom. Ryškiai "žydras".Gaila, kad nespėjau jo nufilmuoti. Nes kai tik aš išsitraukiu fotoaparatą ar videokamerą, būtinai kas nors sustoja. Taip atsitiko šioj degalinėje ir dar ne sykį vėliau šioje ir ankstesnėse kelionėse. Bestovint paskutinėje Prancūzijos degalinėje už Perpignano sulaukėm dar dviejų stoparų iš PL. Stebina mane lenkai, nes praeitais metais už Paryžiaus irgi buvau sutikęs du lenkus keliaujančius kartu. Bet kokiu atveju vakare buvom šalia Barselonos. Prie pat Barsos pradėjo lynoti ir tai stipriai pagadino nuotaiką. Kadangi buvo drėgna, teko nakvoti palapinėje, kaip bebūtų keista ir liūdna.

1998 08 03 (pirmadienis)

Kadangi nakvojom prie Barsos nuo Tarragonos pusės ir nebuvo tinkamos pozicijos stopui, beliko tik pėsčiom traukti į Barsą. Bet nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. Beeinant autostrada aš radau 1960 pesetų (t.y ~60lt.), o Audra, deja, tik 65 pesetas. Šių pinigų sočiai pakako dviem dienom. Iš ryto pasimaudėm Viduržemio jūroje, pasideginom ir patraukėm link centro. O čia kaip tyčia užplaukė debesiuks ir pradėjo lynoti. Taip lynojo gal kokius tris sykius. Velniava…. Prieplaukoj ateičiai susižinojau keltų kainas į Maljorkos ir Ibizos salas. Keltas iš Barcelonos į Maljorką kaštuoja 6660 pesetų. (~200lt. pirmyn + atgal) Iš Maljorkos salos į Ibizos salą - 3330 pesetų.(~100lt.) Svarbiausias tikslas tuo metu buvo nueiti prie Nou Camp stadiono. Mat šiaip jau esu FC "Barcelona" fanas. Sau neatleisčiau, jei taip nebūtų įvykę, kaip kad prieš keturis metus. Po to aplankę dar keletą Barsos įžymybių, patraukėm link trasos. Kelias labai jau prailgo, nes visą dieną pėsčiom klaidžiojom po miestą ir dar reikėjo sykį pereiti skersai visą miestą. Pusę trijų nakties buvome šalia autostrados, tačiau nakvynei tinkamos vietos nebuvo. Tai pasistatėm palapinę ant žolytės priešais daugiaaukščius namus.

1998 08 04 (antradienis)

8 val. ryto pajutau, kad kas tai atidarinėja palapinę. Oho - tai trys Ispanijos policininkai mus žadina pačiu laiku. Ištarė frazę: "It's impossible to stay here" ir dingo. Tikri šaunuoliai. Susikrovėm daiktus ir į autostradą. Taip bekulniuojant autostrada, nestabdyti sustojo tikri pankėzai su senu Seat-u. Iškart pasiūlė atsigert, cigarioką. COOL….. Mat patys anksčiau tranzavę. Su jais važiavom iki degalinės prieš Gironą. Iš čia su vokiečiaus fura važiavom iki Montpellier. O ten pasigavom super furistą iš Venesuelos. Bičas šiaip jau iš Venesuelos, bet dabar gyvena Italijos pietuose, Baryje. Jo vardas, berods, Franchesko. Tądien su juo važiavom iki Kanų.(Cannes) Vakare, kaip ir priklauso italui, išsitraukė primusą ir išvirė mums makaronų su gardžiu padažu. Kitaip tariant pastos. Aš savo ruožtu pavaišinau jį ispanišku vynu. Pas jį furoje ir nakvojom.

1998 08 05 (trečiadienis)

Kitą rytą su Franchesko iš pradžių važiavom į Nic-ą (Nice) išsikrauti, o po to per Monaką į Italiją. Antrą dieną kažkaip nesirišo kalba. Turbūt atsišnekėjom pirmą dieną. Važiuojant Italija, po kurio laiko mane jau nervijo nesibaigiantys Italijos tuneliai, ypač važiuojant su lėta fura. Nes važiuojant Prancūzijos ir Šveicarijos tuneliais 180 km/h greičiu - įspūdis fantastiškas. Išsiskyrėm su iš ties šauniu vairuotoju Savonos pijaže prieš Genują, nors galėjom važiuoti iki Perudžos (Perugia) ir Neapolio (Napoli). Tačiau šiek tiek "spaudė" besibaigiantis vizos galiojimas Šengeno valstybėse. Čia iškart "padarėm" bala žino iš kur pasirodžiusius italiūkščius. Dar keletas automobilių ir į pavakarę mes jau Venezijoje. Pastarojo sunkvežimiuko vairuotojas kalbėjo tik itališkai. Tai kad iš Barselonos iki Venezijos nuvažiavom per 33 val. įskaitant ir nakvynę. Vakaras Venezijoje nuostabus - +320C. Pasidėjom bagažą saugykloje, kur tokis malonumas kainuoja - 3000 lirų (7lt.) parai. Iškart gera paliko be kuprinės ant pečių. Oi oi oi kaip nervijosi VAK-o Nr.8, kai negalėjo iš bankomato pasiimti grynų pinigų. Vienas bankomatas iš viso nepripažino jos kortelės, kitas nepageidavo išduoti jai nė grašio, o trečiasis tik mąstė ir negalėjo apsispręsti: duoti ar ne. Italijoje iš tiesų yr labai didelė minimali išgryninamų pinigų suma. Daugumoje bankomatų - 100 000 lirų (~60$), kai kuriuose 50 000 lirų (30$). Atvirlaiškio siuntimas į LT kainuoja 900 lirų. Pigiausia telefono kortelė - 5000 lirų. Nakvynei susiradom suoliukus netoli tilto, vedančio iš salos. Tai šalia nepagrindinės geležinkelio stoties.

1998 08 06 (ketvirtadienis)

Nuo pat ryto iki popietės dar trainiojomės po Veneziją. Dar sykį pabuvojom S.Marco aikštėje, kur buvo parašytas atvirlaiškis Vak-ui. S. Marco aikštė yr nuostabaus grožio, daug balandžių ir turistų. Pašėriau balandžius, tai įamžinta foto ir video juostose. Įdomu, kur balandžiai vakare prapuola? Nes vakare jų aikštėj jau nebebuvo. Kai kurie kanalai dvokia, kai kurie remontuojami. Italai turguj įsivedę kvailą tvarką, skirtingai nuo vengrų. T.y neparduoti mažiau vieno kg, pvz: vaisių ar daržovių. Debilai, tiesa ne visi, bet dauguma. Po piet išsiruošėm į trasą. Turėjom progos pėsčiomis pereiti 3.8 km ilgio tiltą, vedantį iš salos. Buvo šiek tiek vargo, kol nusigavom iki A4 autostrados. Čia sutikom du lenkus, kurie važiavo ta pačia kryptimi. Iš pradžių paėjau už kvailiausio Italijos ženklo "No autostop". Ten pamačiau stovinčius mentus. Iš pradžių nelabai norėjosi grįžti, nes ten jau gerą poziciją užsiėmę stovėjo lenkai. Kol mąsčiau ką daryti, žiūrau geltonas (tipo stoparnas) primusas voliojasi. Patikrinau, dujos yr , dega. Bet taip jo ir nepanaudojom. Neturėjom jokio indo, bala nematė. Čia "padarę" lenkus su vengro fura važiavom iki Trieste. Gaila buvo vairuotojo, nes jam nuo tos dienos dvigubai sumažino algą. Juolab, kad jis geraširdis ir mumi pavalgydino bei pagirdė. Nukulniavus pirmus žingsnius Trieste, pastebėjau galingas šviesas ir nedidelį triukšmą. Tai buvo stadionas. Spėjau pamatyti paskutines rungtynių sekundes ir vaizdajuostėje įamžinti išeinančius iš stadiono futbolininkus. Kaip nebūtų keista, stadione nebuvo švieslentės. Rungtynių rezultatą bandėm sužinoti iš šalia sėdėjusio įkaušusio italo. Bet kaip vėliau išaiškėjo, jis pasakė melagingą rezultatą. Po to su autobusu nuvažiavom iki pliažo, kur tikėjomės surasti vietelę nakvynei. Autobuse turėjau tokis atsitikimas. Įlipu į busą ir žiūrau: čiornamazas visas gatavas sėdi. Po poros stotelių įlipa mentas ir švilpia tiesiai jam į ausį. Beveik jokios reakcijos. Dar po poros stotelių čiornamazas sumąsto nukristi man prie kojų. Teko jam šiek tiek atspardyti sūbynę, atėmiau 500 lirų (menkniekis) ir žiebtuvėlį. Na nedobras aš, nedobras. O nakvojom labai šlykščiuose, purvinuose krūmuose. Tai viena iš blogiausių nakvynių kelionės metu.

1998 08 07 (penktadienis)

Išaušo rytas - 16-ta kelionės diena, tuo pačiu paskutinė dienelė Šengene. Išsimaudę Adrijos jūroje patraukėme link Slovėnijos. Juoba iki SLO sienos tiesiu taikymu belikę ~10 km. Jei važiuoti keliu, o jis labai jau vingiuotas, tai susidarytų daugiau km. Iš miesto centro su "suvenyriniu" tramvajumi Nr.2 (bilieto kaina-1300 lirų t.y ~3litai) pakilom į statų kalną. Ir mes jau pasienio miestelyje Opičina. Iki sienos ~ 4 km. Pabandėm tranzuoti artimesniu keliu tiesiai į Rijeką. Sustojo senius su Renault4. Paklaustas ar važiuoja į Rijeką, atsakė teigiamai. Tačiau pavežėt nepageidavo. Tuomet nusprendžiau važiuoti link Rijekos Ljubljanos keliu, bo ten auto srautas didesnis. Oras buvo fantastic- virš 300C, balsuoti tingisi. Tai patraukėm link sienos pėsčiom, pakeliui papietavę gervuogėm. Apie ~ 2 val. - I-SLO pasienis. Italai net nepageidavo pažiūrėti į lietuvišką pasą, tuo tarpu slovėnai pamastę klausinėjo kur važiuojam, kiek turim pinigų ir t.t Po mano apsukrių atsakymų nenoriai įdėjo antspaudą pase. Pirmas įspūdis SLO pasienyje - labai jau tvarkinga šalis. Pirmas sustojęs automobilis važiavo į Zagrebą. Tačiau su kroatais teko atsisveikinti dar Slovėnijoje, kadangi labai jau norėjosi iš pradžių važiuoti HR pajūriu. Su jais pavažiavom iki posūkio į Postojną. Po to bare Illirskoj Bistricoj įkaliau slovėniškas alus.(kaina 210 tolarų - 6litai) Ir patraukėm link Kroatijos. Sustojo vokiečių pankėzų porelė, su kuriais ir įvažiavom į Kroatiją. Kaip nebūtų keista, HR ir SLO labai populiarūs seni "triperiai" - Renault4. Įdomus dalykas: SLO - fiksuotos degalų kainos, o HR - cigarečių kainos visur vienodos ir užrašytos ant pakelių. Pravažiavom pirmą HR miestą Rijeką ir dar nesutemus buvome labai fainam kurortiniam miestely Crikvenica. Adrijos jūra - tikras rojus poilsiui. Kainos jau žymiai malonesnės dūšiai nei Italijoje, tačiau didesnės nei Slovėnijoje. Bankomatai HR neaptarnauja Visa Card, o tik bala žino kokias tai American Express, Diners Club ir t.t. Teko keisti grynus pinigėlius. Tądien pabuvojom trijose šalyse: I, SLO, HR. Nakvojom miškelyje šalia jūros.

1998-08 08 (šeštadienis)

Ryte išsimaudėm ir patraukėm link centro. HR nepatiko tuščių alaus ir vyno butelių kainos. Tuščias butelys kainuoja daugiau nei pats alus. 1$ - 6.3 kunos, alaus butelys kaštuoja 3.5 kunos, o tuščias butelys - 5 kunos. Ir buteliai nepriimami, o tik keičiami. Tai buvo vienintelė blogybė Kroatijoje. Tai fainiausia šalis po Ispanijos, kur man yr tekę pabuvoti. Po to bare kraunant bateriją užsisakiau "slane sardele". Maniau, kad atneš dešreles, tačiau apsirikau. Ogi atnešė šviežiai keptas sardines. Šviežia žuvytė buvo įkirsta ne prasčiau nei dešrelės. HR baruose be problemų galima atsiskaityti Vokietijos markėm. Ten jos labiau kotiruojamos nei USD.

Papietavę važiavom toliau į pietus. Beeinant keliu, pamačiau 2 tranzuojančius bičus. Tačiau iki jų nepriėjom, išvažiavom pirmu pasirodžiusiu automobiliu. Taip ir neišsiaiškinau iš kur jie buvo. Tai buvo vieninteliai stoparai matyti Kroatijoje.

Novi Vinodolski dar sykį pasimaudėm ir vėl į trasą. Oras nuostabus - gerokai virš 300C. Tačiau kadangi buvo savaitgalis ir atostogų mėnuo - rugpjūtis, tai ir neišvažiavom. Šiaip jau Novi Vinodolski nėr geros pozicijos stopui. Viena palaima, kad pamatėm net dvi lietuviškas mašinas. Sugrįžom prie jūros, grožėjomės pasakiškais vaizdais ir priešais stūksinčia sala. Nakvojom paplūdimyje šalia jūros, nors kokis tai žvejys bandė sutrukdyti mūsų saldų miegą.

1998 08 09 (sekmadienis)

Iš ryto tipo truputį skauda nugarą nuo paplūdimio akmenų. Bet tai smulkmena ir pirmyn į trasą. Tačiau stopas nulinis, nors traffic didžiulis. Tuomet patraukiam per Dinarų kalnus pėsčiomis. Už 5 km. apsistojam šalia kempingo tokiam miestelyje Klenovica. Savaitgalis, atostogos, +370C šilumos,Adrijos jūra,Magic Croatia - vauuuuuuu….. nuostabus poilsis. Kad dabar taip.

1998 08 10 (pirmadienis)

Apie pietus išsiropštėm į trasą ir darbo dienelę stopas geras. Pirmas auto iki Sejn-ų, kurio vairuotojas palieka adresiuką ir telefoną, jei kas pageidautų pailsėti Pag-o saloje.(antra pagal dydį sala HR) Kaina vienam žmogui birželio mėnesį ~12DM, liepą ~15DM, rugpjūtį ~20DM. O Sejn-uose pasigaunam lenką su Opel Astra. Jis sau vienas keliavo iš Italijos Alpių tiesiai į Zadarą. Su juo mes tąsėmės kone tris dienas. Zadare išsiskyrėm, sutarę susitikti vakare. Zadaras didžiulio įspūdžio nepaliko, tačiau neblogs miestas. 50 impulsų telefono kortelė kainuoja 22 kunas.(~14lt.) Vakare bičelis tingėjo važiuoti kur nors į kempingą, tai okupavom tris miesto parko suoliukus. Šlykštus miegas ant suoliuko miesto centre prie pat turgavietės.

1998 08 11 (antradienis)

Kadangi mūsų naujasis kolega norėjo gerai pailsėti prieš tolimą kelionę į namus, tai iš ryto nuvažiavom už Zadaro į kempingą "Maritim”. Vietovė vadinasi Privlaka -Zadar, kur praleidom dar vieną dienelę fantastiškam Kroatijos pajūry. Nusipirkau arbūzą, 2 kunos už/kg, prisivogėm vynuogių ir ką - atostogos ……….

Nakvojom šalia kempingo po pušaitėmis.

1998 08 12 (trečiadienis)

Ryte, kai jau buvom pabudę, priėjo vietinis kaimo gyventojas ir bandė aiškinti, kad čia yr pavojinga miegoti. Bandė mums prastumti savo kambariuką. Cha cha, nepavyko bičui, bo mes esam pankėzai! Prie kempingo susitikom su nauju kolega lenku Bartalomiejum ir patraukėm link Zagrebo. Pakeliui nuo Zadaro link Zagrebo pakerėjo karo palikimas: kalnuose nieks nebegyvena, namai tušti, apdegę, apšaudyti, nieks jau ten turbūt ir nebegyvens. Kraupūs vaizdeliai. Dar didesnį įspūdį paliko šalia pat Slovėnijos sienos esantis miestas Karlovac. Gal bent trečdalis namų suniokoti, kaip kad kalnuose, tik žymiai daugiau apšaudytos namų sienos. Tiesiog neįtikėtina, kad HR vyrai kariavo šalia tvarkingos valstybės sienų.

Atsisveikinom su nauju kolega lenku likus iki Ljubljanos ~60 km, kadangi jis važiavo į namus per A ir D. Šalia kelio užvalgėm slyvų ir į trasą. Neužilgo riedėjom 140 km/h greičiu bala žino kokio senumo triperiu "Zastava". Senius mus pavaišino alumi, cigariokais ir nuvežė tiesiai į centrą. 6 valanda vakaro, + 30.80C, Ljubljanos senamiesčius. Pasibastėm po miestą iki sutemų, o sutemus patraukėm nakvoti į užmiestį Mariboro link. Čia pirmą kartą po ilgos pertraukos ryte jau buvo rasa. Teko tiestis celofaną.

1998 08 13 (ketvirtadienis)

Beeinant iš ryto link autostrados sutikom du čekus stoparus. Kaip ir priklauso, pirmiau išvažiavom mes. Prie Celje pijažo pasigavom austrą, kuris mus Maribore nuvedė į kabaką. Prisivalgėm iki soties. Tik vat Audronašai sunkiai visa tai tilpo. Bet ji šiaip taip su šia užduotim susidorojo. Po to paskambinėjom mobiliu telefonu į Lietuvą. Vienu žodžiu - papietavom kaip priklauso.

Po to iki Vengrijos pasienio miestelio Lenti važiavom su albanu, kuris bijojo mus pervežti per sieną, nes turbūt galvojo, kad mes kontrabandininkai. Teko jam įrodyti, kad mes esam keliauninkai ir neverta išsodinti mus prieš sieną. Vien tik į jo snukį pažiūro pasieniečiai, jiems jau kyla noras jį tikrinti. Nors jis ir turi SLO pilietybę.

Nuo Lenti iki Keszthely važiavom senu Trabant 601, kurio vairuotojas buvo kokis tai hipis ir klausėsi neblogą božestveną muziką. Tasai Trabant-as į įkalnę važiavo vos 20 km/h greičiu. Max. greitis - 75 km/h. Tačiau neblogs vyras - nuvežė iki pat Balatono ežero. Pasimaudžiau antrą sykį Balatono ežere. Pirmas sykis buvo Siofok kurorte. Tai kad dar turėsiu progos išsimaudyt Balatone iš visų jo pusių. Nakvojom šalia Balatono pievoje, kur mumi užpuolė gausybė uodų. Teko slėptis miegmaišyje ir prakaituoti jame. O paryčiui nežinia iš kur pakilo stiprus vėjas.

1998 08 14 (penktadienis)

Iš ryto pasivaikščiojom po Keszthely ir svaigom nuo pigumo. Pasigavę čekus labai džiaugėmės, kad su viena mašina nuvažiuosim į Budapeštą. Tačiau teko jais nusivilti. Vyrukui neišlaikė nervai kamštyje prie Balatono ežero ir jis nusuko į šalutinį kelią. Ir iš ties, 50 km. atstumą įveikėm tik per geras 3 valandas. Prieš Budapeštą eilinį sykį važiavom su Trabant601. Apsigyvenom hostelyje Budaorsi utca, kur para žmogui kainuoja 1000 forintų. T.y ~20lt. Vakare pasitūsinom Vaci gatvelėje, kur vyko kokia tai miesto šventė ir grajino neblogs grupsonas "Animals Canibals".

1998 08 15 (šeštadienis)

Visą dienelę tąsomės po miestą. Svarbiausias akcentas - apsilankymas Budapešto turgaus antrame aukšte, kur prasideda vyno degustavimas. Tą savaitgalį vyko HUNGARORING, krūva turistų , tai kad po ilgesnės pertraukos turėjom progos pabendrauti ir su tautiečiais. Taip netyčia beeinant Vaci gatvele sutikau kolegą, kuris atvežė busą į Formula1 varžybas. Preliminariai su juo sutariau, kad kitą dieną mes įsitrinsim pas jį į autobusą. Vakare pagrindinėj miesto aikštėje vyko madų demonstravimas bei grojo grupė "Charlie". 2-oji nakvynė hostelyje.

1998 08 16 (sekmadienis)

Ryte ateinam į sutartą vietelę, tačiau tuomet kolega sumąsto nutręšti iš mūsų babkių. Bet jam tai nepavyksta ir mes su juo važiuojam tik iki Hunharoring-o, kuris yr po dešinę pusę autostradoje Budapest - Miskolc. Per tvorą pažiūrim tik Formula1 apšilimą, nes nebuvo per daug laiko, o ir bilietai pakankamai brangūs. Pigiausias tądien kainavo 3000 forintų(~15$), tačiau jų pardavime jau nebebuvo. Brangiausi bilietai kainavo atitinkamai - 300 ir 400 "žalių".

Problematiška buvo išeiti iš Hungaroring zonos, nes kelias veda tiesiai į autostradą, o ten stovėjo mentai. Šiaip taip išėjom. Nužingsniavom kelis šimtus metrus toliau nuo mentų ir pradedu stabdyti. Sustoja pats pirmas automobilis, kalbu su vairuotuoju ir žiūrau mentai jau atskuodžia. Gavau velnių, tačiau judam toliau. Tasai autostradoje sustojęs automobilis buvo trečias ir paskutinis Trabant-as Vengrijoje. Už Miskolc link SK sienos sustojo Ikarus autobusas, pilnas tamsaus gymio žmogystų. Nebuvo labai jau jauku tokioj kompanijoj. Nakvojom neprivažiavę Slovakijos, šalia saulėgrąžų lauko.

1998 08 17 (pirmadienis)

Pirmas auto veža mumi iki Prešov. Nediduks, gražus miestas. Čia įvyksta didysis apsipirkimas prieš sugrįžtant į brangią Lietuvėlę. 50 impulsų telefono kortelė kainuoja 100 kronų. Iš SK galima pigiau pasiskambinti į LT, nei iš kitų valstybių. Po piet krutinam pėdas link Lenkijos. Nakvojam pievoje Sokolow Malopolski už Rzeszow. Didžiulė rasa naktį ir iš ryto, miegmaišis drėgnas, vėsoka. Jaučiasi, kad LT jau nebetoli:)J

1998 08 18 (antradienis)

Su bailiu BMW525 savininku važiuojam iki Liublino. Prastoje pozicijoje Liubline stringam dviem valandom ir VAK-o memberius duoda į kojas, kai jau arti LT ir nebereikia babkių, žemėlapio ir t.t. Tądien į vakarą turėjau progos prasvažiuoti geltonais Lenkijos keliais. Visai neblogas stopas. Nakvojau pas svetingus lenkus kažkokiam Sterdyn kaime už Sokolow Podlaski.

1998 08 19 (trečiadienis)

Iš ryto šeimininkai išvežė į trasą ir toliau važiavau geltonais keliais iki Ostrow Mazowiecki. Nuo Ceranow iki Czyzew-Osada pavežė tas pats vyras, kuris praeitą vasarą mane su Kotryna vežė nuo Augustavo iki Lomžos. Jis pirmiau mane atpažino, tik po kurio laiko atsiminiau ir aš šį vairuotoją. Nuo Zambrow iki Lomžos vežęs vairuotojas atsisveikinimui įteikė 10 zlotų. Ale pačiu laiku. Su nuo Lomžos iki Augustavo vežusia moterimi,labai įdomia pašnekove, praplepėjom visą kelią. Daug pripasakojo apie Ameriką ir t.t. Nė išlipt nesinorėjo. Nuo PL pasienio miestelio Szypliszki link LT sienos ėjau pėsčiomis. Net nestabdžius sustojo estukų autobuso vairuotojas. Na pagaliau štai jau ji brangioji tėvynė. O nuo Kalvarijos važiavau su diplomatine fura, kuri vežė dokumentus į Vokietijos ambasadą Vilniuje. Vairuotojo būta įdomaus pašnekovo, tai kone visas tris valandas ir prapliurpėm. ~ 22h. ir jau gimtasis Vilnius. Nuostabiai praleista dienelė. Tik viena velniava čia - tik +140C vakare. Pripratau prie gero oro, kai vakarais visoje Europoje būdavo ~+300C.

Štai tokie kelionės nuotykiai ir prisiminimai. Taip pat šiek tiek informacijos.(gal bus kam nors naudinga)
 

Poemą baigiau kurti: 1998-09-15 (ale vos ne viso mėnesio prireikė)